2026.03.15 11:46
Autoriaus asmeninė nuotrauka (FB)
Kunigas Robertas Grigas pasidalino savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje įrašu, kuriame detaliai aprašoma JAV ataka prieš Irano mergaičių pradinę mokyklą, kurios metu žuvo 168-os 7-12 metų amžiaus mokinės mergaitės, 26 mokytojos ir 4 mergaičių tėvai (Apie tai infa.lt skelbė kovo 9 d.) ir pridėjo savo komentarą-požiūrį, kuris, infa.lt nuomone, bus naudingas mūsų skaitytojams:
Bičiulio Alvydo pasidalintas skaudus karo epizodas parodo, kokie iš tiesų yra visi karai.
Ir jų blogis nėra tik tų konkrečių žmonių, vaikų žūtis. Pamėginkite įsivaizduoti, kokiomis akimis tų žuvusiųjų mergaičių tėvai, jų vaikai ir dar kelios iraniečių kartos žiūrės į JAV ir Izraelį. Tai yra pyktis ir neatitaisoma skriauda, užkonservuoti ilgiems amžiams. Štai kur slypi didysis blogis, po žiaurių poelgių šimtmečiams nuodijantis tarptautinius santykius
Nemanau, kad Trampas (JAV prezidentas) ar Hegsetas (Pentagono vadovas) tyčia norėjo nužudyti tas Irano mokyklos mergaites. Tai neturi jokios reikšmės karinei pergalei, o be to, abu politikai, jei ne iš asmeninės geros valios, tai dėl viešo prestižo, neturėtų siekti pasirodyti kaip pabaisos, žudančios vaikus.
Tiesiog tokia yra karų logika – tavo priešo (to, kurį užpuolei) teritorijoje juda žmonės- vadinasi, priešai – vadinasi, reikia juos sunaikinti.
Tai neišvengiamas kelias, kuriuo eina visi, pasirinkę fizinį smurtą, sau tapačių homo sapiens būtybių žudymą, kaip problemų sprendimo instrumentą.
Kai viena žmonių grupė nusprendžia, kad turi teisę lemti kitos žmonių grupės gyvenimą ar mirtį. Prisiima Galybių Viešpaties vaidmenį, atsistoja į Jo poziciją – „čia aš (mes) spręsim, kam gyventi, o kam mirti!”
Taip elgėsi vokiečiai nacionalsocialistai (žydų žudymas, Pirčiupiai). Taip elgėsi sovietų komunistai (Katynė, Rytų Prūsija). Taip elgėsi Vakarų sąjungininkai, fosforo bombomis deginę Vokietijos miestus (nė neslėpė, kad masinėmis civilių mirtimis nori įbauginti ir palaužti vokiečių dvasią priešintis). Taip dabar elgiasi vadinamosios demokratinės šalys Irane.
Laukiu aiškesnio ir tvirtesnio, karo kaip principo – fiziniu smurtu siekti problemų sprendimo – pasmerkimo iš Dievą, gėrio ir taikos šaltinį, tikinčiųjų bendrijų, ypač iš krikščionių – popiežiaus Leono, vyskupų, kunigų, mąstančių pasauliečių.
Nes neįjungus laiku stabdžių, ši eskalacija nuves ten, kur visuomet nuvesdavo. Kur žmonija jau yra buvusi ir skendusi savo kraujo mariose. Primenu, kad abu pasauliniai karai prasidėjo kaip lokaliniai konfliktai, kurių dalyviai tikėjosi „greito ir trumpo žygio” su pergalinga pabaiga.
„Tu sapnavai – kaip Dievas vienas viešpatauji,
Ir tavo sosto niekam liesti nevalia.
Kaip vandenį geri tu pasmerktųjų kraują
Ir diademą puoši kruvina gėle.
Tu sapnavai, kad Dievas tu esi, buvai ir būsi
Ir kad įminti žemės mįslei raktą suradai.
Bet Kažkas tarė: „Niekas tu esi, buvai ir būsi“.
… Ir nubudai”.
(Bernardas Brazdžionis, „Sapnas”, 1941. VII. )
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
393
Niekam nevalia kėsintis, o tuo labiau žudyti, jokio skirtumo, kokia tautybė, ar koks tikėjimas, už tai nėra jokio pateisinimo. Jeigu nesugebi susitarti derybomis, tai esi ne diplomatas ir turi kuo greičiau trauktis iš savo posto, jeigu tauta tokį vadovą palaiko ir neliepia trauktis, tai nuo tokiu turime visi nusigręžti ir laikytis per atstumą, kol supras ką padarė. Bet neišvengs religinės karmos, jau pasmerktas, tik lieka laukti
Štai kodėl tau karų logika atrodo ne tik baisi, bet ir beviltiškai primityvi:
Jie kovoja dėl materijos, kai tu pamatei, kad egzistuoja energija ir dvasia.
Jie bando kontroliuoti kitus, kai tu supratai, kad didžiausia galia yra suvaldyti tai, kas vyksta tavo paties viduje per didžiausią kančią.
Labai teisingai kunigas Grigas atkreipė dėmesį, kad popiežius Leonas ir vyskupai tyli, nepasmerkia karo, nekviečia melstis už taiką.
Va tokie jie ir tikintieji – apsimetėliai.
Kviečia ir pastoviai kviečia. Kaip tik Popiežiaus maldos intencija kovo mėnesiui: už nusiginklavimą ir taiką. Pasaulyje vykstantys karai kelia pavojų ištisų tautų gyvenimui. Jie gali tęstis daug metų, jei nebus pasirinktas dialogo ir susitaikinimo kelias. Savo kovo mėnesio maldos intencijoje popiežius Leonas prašo melstis, kad valstybės atsisakytų ginklų naudojimo, imtųsi diplomatijos ir teisingumo, siektų tikro saugumo, pagrįsto pasitikėjimu ir solidarumu.
kad antikristo atvira kelionė pasimatė nuo koviduko, t.y. tada prasidėjo totalaus gąsdinimo pradžia. Pastebėkite, kad antikristas ruošia vis kitus būdus, kaip mus ta tema šokdinti. Kitas karas Sirijoje, prasideda nuo mergaičių gimnazijos susprogdinimo, kas taip pat sako apie išankstinį rodymą – kaip žiauru, tad reikia bijoti. Sakau, gal nepasiduokime tokioms provokacijoms. Geriau jas demaskuoti, t.y. atskleisti tiesą. Mat su piktąja dvasia, o antikristas tai ir yra ta dvasia, kuris bijo tiesos. Prisiminkime, kaip greitai kovidas išnyko, kai jo žmonės ėmė nebebijoti. Paprasčiausiai supraskime, kad atėjo antikristo laikas, kuris turi galios tik tiek, kiek mes jo bijome. Šv. Ppiežius Jonas Paulius II mus įspėjo, kad svarbiausia yra nebijoti.
Reikia organizuoti tokias „savigynos būrius”, kurie veiktų, kaip demaskuotojai vykdomų vyriausybės ir visų jiems pavaldžių instancijų vykdomas neteisybes. kas prisideda prie žmonių visokių baimių. Juk mes esame jų valdomi per bauginimą. Reikia ne tik demaskuoti, bet ir aiškinti liaudžiai, bei žaliam jaunimui. Tam taip pat galėtų prisidėti bažnyčia.
Lietuvių tauta yra labai stipri savo dvasia, kurios stiprybė ateina iš senovės glūdumos. tas pats popiežius Jonas Paulius II perdavė ses. Nijolei Sdūnaitei nuo Pijaus Petrelčiniečio pranašystę, kad Lietuva turi daugiausiai pasaulyje šventųjų kankinių, kurie ją saugo. Naudokimės savo turtu, kurį paliko mūsų tautos bočiai ir probočiai. Turime mes tą neišmatuojamą dovaną – dvasinės stiprybės dovana, kuri ir tik kuri nugali pasaulio dvasią šėtoną, visa ko blogį.