2026.03.15 10:11
Foto: Melissa Wong Zhang / CC BY-SA 2.0
Archeologai El Caño archeologiniame parke Panamoje atrado daugiau nei 1000 metų senumo kapavietę, turtingą aukso papuošalais ir keramikiniais indais.
Kapas datuojamas 800–1000 m. e. m. ir yra Natá rajone, apie 124 mylias į pietvakarius nuo Panamos miesto.
Tyrėjai rado aukšto rango asmens skeletą, patalpintą kapavietės centre ir apsuptą brangiais daiktais.
Kūnas buvo palaidotas su dviem auksinėmis apyrankėmis, dviem porom auskarų ir krūtinės plokštelėmis, puoštomis šikšnosparnių ir krokodilų atvaizdais. Šie gyvūnai dažnai pasirodo senovės visuomenių, gyvenusių centrinėje Panamoje, vaizdinėje kalboje.
Auksiniai dirbiniai liudija kruopštų metalo apdirbimą ir puikų aukso, kaip medžiagos, įvaldymą. Šalia sustatyta keramika puošta tradiciniais raštais, siejamais su bendruomenėmis, gyvenusiomis šiame regione VIII–XI a.
Kasinėjimo darbai El Caño tęsiasi jau beveik dvidešimt metų. Ši kapavietė – dar viena prie devynių kitų, turinčių panašių akcentų. Pasikartojantis elito laidojimų modelis toje pačioje vietovėje rodo, kad šis plotas maždaug 200 metų tarnavo kaip bendruomenės lyderių kapinės. Žmonės kartų kartomis grįždavo į šią vietą, kad palaidotų tuos, kurie turėjo valdžią.
Auksinių papuošalų išdėstymas aplink kūną rodo aiškią socialinę hierarchiją. Archeologai laidojimo daiktus interpretuoja kaip įrodymą, kad statusas išliko svarbus ir po mirties. Mirusieji buvo palaidoti su rangą ir tapatybę simbolizuojančiais daiktais, o tai rodo, kad lyderystė ir dvasiniai vaidmenys tęsėsi ir po mirties.
Mokslininkai sieja El Caño su platesniais tinklais, apimančiais Centrinės Amerikos sąsmauką – sausumos tiltą, jungiantį Šiaurės ir Pietų Ameriką. Išgryninto aukso dirbinių radimas keliuose kapuose rodo, kad metalurgijos žinios čia buvo įsitvirtinusios dar gerokai prieš atvykstant europiečiams.
Panamos Kultūros ministerija šį radinį apibūdino kaip labai svarbų nacionalinei archeologijai ir ispanų užkariavimo laikotarpio priešistorės rekonstrukcijai Centrinėje Amerikoje. Kiekviena nauja kapavietė suteikia naujų materialių įrodymų apie socialinę struktūrą, tikėjimų sistemas ir menines tradicijas regione prieš daugiau nei tūkstantį metų.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
166
Homo sapiens egzistuoja 300 tūkstančių metų . Mūsų ištyrinėta istorija neviršija 3-4 tūkstantmečių. O ką veikė žmogus turintis tokią pačią smegenų struktūrą kaip ir šiuolaikinis gyventojas likusius 296 tūkstančius metų? Teisingai. Kūrė ir griovė, paskui vėl kūrė vis naujas civilizacijas. Pradėsite įrodinėti, kad archeologai nieko nerado…ir neras, nes bet kokia medžiaga per 1000 metų subyra. Keramika ir stiklas per 1 tūkst. metų tampa smėliu. Visa kita per dar trumpesnį laiką subyra į dulkes
jei buvo tiek daug tų civilizacijų, kodėl prieš 120 metu aukso grynuolius žmonės rinko kaip grybus?
o dabar turi kasti iš 2,5 km gylio?
kodėl nebuvo nukasta per tuos 300 000 metu nei auksas, nei kiti metalai?
iš ko buvo kuriamos tos stebuklingos civilizacijos?
iš sudo ir smėlio?
kad kurti ir statyti reikia metalų, kodėl jie visi nebuvo iškasti?
Tai galima paaiškinti tuo, kad po civilizacijos žlugimo vertingiausias buvo maistas, ginklai. O auksas minkštas iš jo kirvio nepadarysi, gal tik kaip papuošalai štai ir išmėtė tai, ką sučiupo, bet jis sunkus ir niekam nereikalingas. Maisto už jį daug neduos, o valgyti norisi štai ir išmetė, surinkę grybus) o paskui, kai civilizacija pradėjo gimti iš naujo auksas buvo renkamas perdirbamas ir tapdavo vertingu resursu mainams. Iki naujo BADABUM