2026.03.11 07:48
Kovo 11-oji. Prieš 36 metus Lietuva pasakė „Taip” sau. Salėje balsavę žmonės tikėjo – pagaliau gyvensime pagal savo taisykles, savo tradicijas, savo širdį. Valstybė mums, o ne mes valstybei.
Šiandien ta svajonė susiduria su realybe. Demografija – ne statistika, o žmonės, kurie išvyko arba nebegimdė. Prezidentas pats tai įvardijo Seimo tribūnoje. Prioritetai sudėlioti taip, kad Lietuva dažnai lieka po daugelio kitų punktų išlaidų sąraše. Briuselio direktyvos vykdomos tose srityse, kuriose net mažytė Latvija pasakė „Ne”.
Bet Kovo 11-oji mums primena ir kitką. Lietuva nebuvo atkurta laukiant, kol kažką padarys valdžia.
Ji buvo atkurta žmonių, kurie nusprendė patys. Ir tai – mūsų stiprybė, kuri niekur nedingo.
Mus jungia ne tik teritorija ir pasas. Jungia kalba, kurią saugo seneliai ir vaikai. Jungia supratimas, kad šeima – tai valstybės šaknis, ne socialinė kategorija. Jungia žinojimas, kokia valstybė turėtų būti – sava, žmoniška, orientuota į savo žmones.
Valdžia daro tai, ką leidžiame jai daryti. Kai tylime – ji kalba už mus. Kai neiname – ji eina be mūsų.
Šiandien, Kovo 11-ąją, geriausia dovana Lietuvai – ne paradai, o sprendimas: domėtis, dalyvauti, reikalauti.
Nes valstybė – tai mes. Ir visada taip buvo. 🇱🇹
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
230
Sveikinu visus. Tikriausiai jau užmiršome kaip norėjome kramtomos gumos ir džinsų. Tačiau neliūdime. Gavome 72 lytis, naują internacionalą gatvėse, pakeitėme užrašus gatvėse kitais, skamba vėl, bet jau kitų muzika, pasidauginome iki labai didelio minuso, turime prezidentu čigoną, muzikologą balkonėlyje, bet svarbiausia pakeitėme šeimininką. Ne, gal svarbiau tai, kad pamatėme, ko esame verti.
banditai triusiku persimovimo svente
Ačiū už priminimą, tai svarbu, keikti lengviausia, tai bejėgiškumas ir tingumas ko nors imtis.
Kiekvienam norimam rezultatui pasiekti, reikia kruopštaus ir atsidavusio darbo, ypač politinių siekių srityje.
Dauguma mūsų pasilikome prakeiksmus, pamiršę, jog iš jų grūdas neišaugs. Turime dirbti.. dirbti ir dar kartą dirbti.
Ta kryptimi, kurioje norime rezultatų.
Su Kovo 11-ąja.
Valstybė-tai mes.Ar tikrai? kada nustosit meluot?
Jei turėtumėt bent truputį vaizduotės, galėtumėt įsivaizduoti kas įvyktų, jei bent du trečdaliai lietuvių išvyktų iš šalies. Viskas iškart sugriūtų, įvyktų Lietuvos valstybės kolapsas. Jei įšvyktų visa valdžia – nesugriūtų niekas.
Iš to protingi žmonės ir supranta – kas iš tiesų yra valstybė – tai jos žmonės.
Nesuprantantys taškosi seilėmis ir rėkia: „Kada nustosit meluoti“
O juk tereikia nustoti laukti, kada geri dėdės ir tetos atneš gerovę į rankas.. gerovę reikia kurti patiems. Dirbti kaip arkliui, plėšyti gyslas, kad bent savo vaikams paliktume normalią valstybę.
Pagalvokit apie tai.
tamsta nors ir varpa nusiplesk! O normaliems – ne vergoves laikai!
Nuvarytus arklius nušauna.
reikia džiaugtis kad turime savo valstybę, tokia maža tauta.
kad ir netobula , bet savo,
o tobulinti ją gali kiekvienas , svarbu tik nepabėgti ten kur pieno upės ir medaus krantai, kad po to nereiketu strimgalviais bėgti atgal , i tėvynę, kaip jau ne vienam yra buvę.
organa i aki,mes – viska ponu komfortui ir uzgaidoms! Jei tai valstybe,tai kas tada senoves Romos gladiatoriu kova patriciju pramogai!?