infa.lt

Šveicarijoje vyko piliečių pasiūlytas referendumas dėl grynųjų pinigų išsaugojimo. Federalinė valdžia pateikė savo kontrpasiūlymą balsavimui, kuriame frankas įtvirtinamas konstitucijoje kaip nacionalinė valiuta, tačiau nėra griežto imperatyvo Nacionaliniam bankui ir referendumo reikalavimo norint keisti status quo (esamą padėtį).

Šveicarijos tauta patvirtino franko statusą Konstitucijoje – valdžios variantas nugalėjo griežtesnę piliečių iniciatyvą. Kovo 8 dieną Šveicarijoje įvyko piliečių inicijuotas referendumas dėl grynųjų pinigų ir nacionalinės valiutos apsaugos.

Piliečiai balsavo dėl dviejų variantų – griežtos piliečių iniciatyvos „Bargeld ist Freiheit“ (Grynieji – laisvė) ir vyriausybės pasiūlyto kontrpasiūlymo. Galutinis rezultatas parodė aiškią tautos valią – su 73,4 procento palaikymu buvo priimtas valdžios kontrpasiūlymas, o radikalesnė iniciatyva atmesta 54,4 procento rinkėjų balsavus prieš.

Priimtas pakeitimas įrašomas į Šveicarijos Konstitucijos 99 straipsnį ir skelbia, kad Šveicarijos frankas yra nacionalinė valiuta, o Šveicarijos nacionalinis bankas (SNB) privalo užtikrinti banknotų ir monetų tiekimą.

Šis sprendimas iš esmės įtvirtina dabartinę padėtį – frankas jau dabar yra oficiali valiuta, o grynųjų tiekimas reguliuojamas įstatymais, tad konstitucinis įtvirtinimas tik pakelia esamus reikalavimus į aukštesnį lygį, kad juos būtų sunkiau pakeisti paprastu parlamentiniu balsavimu.

Skirtingai nuo piliečių iniciatyvos, valdžios variantas nenumato papildomo referendumo reikalavimo keičiant valiutą ar griežto įpareigojimo užtikrinti „pakankamą“ grynųjų kiekį – tai leidžia valdžiai ir SNB išlaikyti lankstumą, ypač augant skaitmeniniams mokėjimams ir mažėjant grynųjų poreikiui kasdienybėje.

Piliečių iniciatyva „Bargeld ist Freiheit“ siekė stipresnės apsaugos – ji reikalavo, kad franko pakeitimas kita valiuta būtų galimas tik su dvigubu tautos ir kantonų pritarimu referendume, o grynųjų tiekimas būtų apibrėžtas kaip „genügender Menge“, kas galėjo sukurti griežtesnes prievoles bankams ir valdžiai.

Tačiau tauta pasirinko saugesnį kelią – 73,4 procento balsavusiųjų pritarė kontrpasiūlymui, rodydami pasitikėjimą esama sistema ir nenorą įvesti naujų prievolių valdžiai. Federalinės kanceliarijos oficialūs rezultatai patvirtina, kad kontrpasiūlymas įsigalios kaip Konstitucijos dalis, o iniciatyva atmesta.

Šis referendumas atspindi platesnę diskusiją Europoje apie grynųjų pinigų ateitį – vieni mato juos kaip laisvės garantą, kiti kaip reliktą, kurį keičia skaitmeninės alternatyvos. Šveicarija, kaip viena paskutiniųjų šalių, kur grynųjų naudojimas vis dar labai paplitęs, pasirinko vidurio kelią – apsaugoti franką ir grynųjų prieigą be radikalių suvaržymų.