infa.lt

Inga Ruginienė ir Dakaro ralio prizininkai | Foto: lrv.lt

Lietuviai,  Dakaro ralio nugalėtojai, gavo po 5920 eurų premiją. Tiek pat, kiek vienas premjerės Ingos Ruginienės mėnesinis atlyginimas su priedais. Ir tiek pat, kiek žurnalistai skyrė dėmesio žmogui, kuris ralyje neužėmė jokios vietos.

Pergalė kuri verta tik vieno atlyginimo

Rokas Baciuška, Karolis Raišys, Vaidotas Žala – trys Lietuvos sportininkai, iškovoję pirmąsias vietas savo kategorijose viename sunkiausių pasaulio ralio renginių. Dakaro ralis – tai tūkstančiai kilometrų per dykumas, uolas ir ekstremaliomis sąlygomis. Metai pasiruošimo, milžiniškos investicijos, fizinė ir psichinė ištvermė.

Vyriausybės įvertinimas: 5920 eurų. Tai 80 bazinių socialinių išmokų dydžio – toks yra oficialus Lietuvos valstybės atsakymas į pasaulinę pergalę.

Palyginimui – premjerės Ingos Ruginienės mėnesinis atlyginimas su priedais siekia panašią sumą. Vienas mėnuo kabinete – ir viena pasaulinė pergalė. Valstybę atstovaujantys politikai tai vertina vienodai.

Garbė nemaitina

Vyriausybės pranešime gausu šiltų žodžių. Premjerė „žavėjosi ryžtingu nusiteikimu”, „nuoširdžiai sveikino”, „dalijosi įspūdžiais”. Lenktynininkai „garsina Lietuvos vardą”, „rašo garbingus puslapius istorijoje”.

Garbingi puslapiai. Tik tie puslapiai nemoka už techniką, transportą, mechanikų komandas, padangas, degalus. Dakaro ralis yra vienas brangiausių sporto renginių pasaulyje – dalyvavimas jame kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Nugalėtojai tą naštą neša patys, dažniausiai ieškodami privačių rėmėjų.

O valstybė – įteikia padėką ir 5920 eurų. Kai kuriems – tik padėką.

Ernestui, Nerimantui, Dovydui ir Sauliui – tik popierius 

Lenktynininkai Ernestas Česokas, Nerimantas Jucys, Dovydas Karka ir Saulius Klevinskis gavo dar mažiau – padėkas. Tik popierinį įvertinimą „už Lietuvos vardo garsinimą sporto srityje.”

Tai reiškia: dalyvavai viename sunkiausių ralio renginių pasaulyje, atstovavai Lietuvai, grįžai su garbinga vieta – ir gauni popieriaus lapą su parašu.

Vanagas – be vietos, tačiau sekamas ir garsinamas

Šiame kontekste ypač krinta į akis vienas niuansas. Benediktas Vanagas – vienas žinomiausių Lietuvos automobilių sporto veidų – šių metų Dakaro ralyje neužėmė jokios vietos ir į pagerbimo renginį pakviestų sportininkų sąrašą nepateko.

Tačiau prieš dvi dienas LRytas paskelbė jo žinutę, paskelbta „X“ tinkle – lyg jis būtų svarbiausias ralio žinovas ir komentatorius.

Tuo metu tikri šių metų nugalėtojai – Baciuška, Raišys, Žala – sulaukė žymiai kuklesnio žiniasklaidos dėmesio.

Tai ne kritika Vanagui asmeniškai – jis yra nusipelnęs sportininkas. Tai kritika žiniasklaidai, kuri piarina vardus, o ne pergales. Kuri renkasi pažįstamą veidą, o ne aktualų rezultatą.

Valstybė kuri myli garsiai ir moka kukliai

Lietuvos politikai moka puikiai kalbėti apie sportą. Rengia pagerbimus, skaito kalbas, linki „dar daug įspūdingų pergalių.” Tik kai reikia tas pergales realiai įvertinti – staiga atsiranda bazinių socialinių išmokų formulė ir popierinės padėkos.

5920 eurų už Dakaro pergalę. Tiek pat, kiek vienas mėnuo valdžios koridoriuose.

Jei valstybė tikrai nori, kad sportininkai „garsintų Lietuvos vardą” – galbūt verta pradėti nuo to, kad tas garsinimas būtų vertinamas ne simboliškai, o realiai. Kol to nėra – gražios kalbos Vyriausybės salėje lieka tuo, kuo yra: gražiomis kalbomis.

Komentaras reaguojant į LR Vyriausybės oficialų pranešimą: „Premjerė apdovanojo Lietuvą garsinančius Dakaro ralio dalyvius“, 2026 m. kovo 4 d.