infa.lt

Doto: infa.lt / DI

Europos Sąjunga aštriai sukritikavo Vengriją, apkaltinusi ją pažeidus pagrindinį ES sutarčių principą – lojalaus bendradarbiavimo – po to, kai Budapeštas netikėtai užblokavo 90 mlrd. eurų Ukrainai, rašo „Euronews“ leidinys.

Finansinės paramos programa buvo sutarta praėjusių metų gruodį po ilgų derybų ir buvo paskutiniame teisėkūros etape – pirmasis išmokėjimas turėjo pasiekti Ukrainą balandį.

Vengrija, Slovakija ir Čekija išsiderėjo išimtį iš mokėjimų schemos, tačiau Budapeštas vis tiek pasinaudojo veto teise.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pavadino tai „tikrai apgailėtinu” sprendimu, prieštaraujančiu sutartiniam bendradarbiavimo principui.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa laiške Orbánui pareiškė, kad lyderių pasiektas konsensusas yra privalomas, o jo pažeidimas – tai „lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimas”.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pridūrė, kad gruodžio ES viršūnių susitikimo pažadai „bus įvykdyti – kitaip būti negali.”

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino reformuoti balsavimo taisykles, kad tokios situacijos nepasikartotų.

„Negalime būti trikdomi kiekvieną kartą dėl šių veto,” – pareiškė Budrys, pavadindamas tai „vienbalsiškumo principo išnaudojimu.”

Vengrija taip pat užblokavo 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kurį ES norėjo patvirtinti vasario 24-ąją – per ketvirtąsias karo Ukrainoje metines.

Švedijos ministrė Marija Malmer Stenergard Vengrijos dvigubą veto pavadino „gėda”, pažymėdama, kad „paskola“ (beprocentė išmoka) dengtų apie du trečdalius Ukrainos biudžeto poreikių dvejus metus.

Keletas ministrų atkreipė dėmesį į galimą ryšį su būsimais Vengrijos parlamento rinkimais balandį – apklausos rodo, kad Viktoras Orbánas atsilieka nuo opozicijos dviženkliais procentais.

Kaja Kallas atsargiai pastebėjo, kad sunku patikėti, jog vengrų tauta palaikytų tokią poziciją Ukrainos atžvilgiu.

Vakar buvo paskelbta, kad Vengrija vetavo ir pinigus Ukrainai ir sankcijas Rusijai.

Šiuo metu ES teturi dvi išeitis – arba įkalbėti Volodymyrą Zelenskį atidaryti „Družbą“ naftotiekį, arba grįžti prie anksčiau atidėto plano bandant konfiskuoti Rusijos pinigus, apie ką jau užsiminė Kaja Kallas.. Tačiau pastarasis planas vargu ar tikėtinas, nes pinigų reikia iki balandžio, o susitart per tokį trumpą laiką vargu ar pavyks.