infa.lt

Daiva Ulbinaitė
LR Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ūla Liškevičiūtė)

Kasdien internetu naudojasi 97%nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat. Kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono. Beveik pusės Lietuvos moksleivių socialinių tinklų naudojimas yra probleminis. O socialiniuose tinkluose plintantys pavojingi iššūkiai, ypač „TikTok“, kai kuriais atvejais baigėsi savižala ar net mirtimi, rašoma Seimo kanceliarijos pranešime.

Ekspertai vis dažniau įspėja: dabartinis nepilnamečių apsaugos lygis skaitmeninėje erdvėje yra nepakankamas. Todėl, atsižvelgiant į grėsmes ir ekspertų vertinimus, siūloma Lietuvoje įtvirtinti 16 metų ribą socialinių tinklų naudojimui, nustatyti prievolę platformoms veiksmingai tikrinti naudotojų amžių.

„Vaikų saugumas ir socialiniai tinklai nesuderinami. Kalbame ne tik apie vis didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų, bet ir apie realias grėsmes vaikų sveikatai, raidai, psichikai ir net gyvybei. Amžiaus – pilnametystės cenzas – galioja tokiems pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis ar lošimai, skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški riba, nuo kada asmuo laikomas skaitmeniniu pilnamečiu, galinčiu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Todėl siūlau nustatyti, kad socialiniais tinklais būtų galima naudotis nuo 16 metų ir įpareigoti socialinius tinklus taikyti veiksmingas amžiaus patikrinimo sistemas, ne tik varneles“, – teigia pataisų iniciatorė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Daiva Ulbinaitė.

Numatoma, kad socialinių tinklų paslaugų teikėjai būtų įpareigoti taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus – ne savideklaraciją, o technologines priemones, leidžiančias realiai patvirtinti naudotojo amžių. Platformoms tektų pareiga užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.

Pataisomis bus numatoma aiški atsakomybė: socialinio tinklo paslaugų teikėjui, nesilaikančiam nustatytų amžiaus patikros įsipareigojimų, būtų skiriama bauda: už pirmą pažeidimą nuo 500 iki 1500 eurų, už pakartotinį nuo 1500 iki 4000 eurų. Baudos nėra galutinės – dėl papildomų ekonominių sankcijų reikalinga diskusija, šiuo etapu teikiama pagal esamas Administracinių nusižengimų kodekso ribas.

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus parengta skaitmeninės pilnametystės teisinio reglamentavimo apžvalga rodo, kad vis daugiau valstybių imasi konkrečių sprendimų. Prancūzija yra nustačiusi 15 metų skaitmeninės pilnametystės ribą ir įpareigojusi platformas taikyti amžiaus patikrą.

Graikija taiko 15 metų ribą ir įdiegė specialią tėvų kontrolės bei amžiaus tikrinimo programėlę. Australija įvedė 16 metų ribą socialiniams tinklams ir įpareigojo platformas imtis realių veiksmų, kad jaunesni vartotojai negalėtų registruotis.

Rumunijoje svarstomi projektai, numatantys 16 metų ribą ir sankcijas platformoms. Neseniai paskelbta, kad ir Ispanija ketina stiprinti amžiaus tikrinimo reikalavimus ir judėti griežtesnio reguliavimo kryptimi.

Skaitmeninių paslaugų akte nepilnamečių apsauga įvardijama kaip vienas pagrindinių Europos Sąjungos politikos tikslų, o labai didelės interneto platformos privalo vertinti sistemines rizikas nepilnamečiams ir jas mažinti. Tačiau įgyvendinimas visoje Europos Sąjungos šalyse tebėra fragmentiškas, o galiojantis reguliavimas neapima visų skaitmeninių ekosistemų iššūkių.

Nepilnamečiai yra ypač pažeidžiami manipuliatyvių dizaino sprendimų, priklausomybę sukeliančių funkcijų, personalizuotos reklamos ir algoritminio turinio. Be to, daugėja atvejų, kai vaikai susiduria su pornografiniu ar smurtiniu turiniu labai jauname amžiuje, o socialinių tinklų spaudimas įvardijamas kaip viena iš pagrindinių nepilnamečių nerimo ir depresijos priežasčių.

Amžiaus ribojimas turi būti derinamas su skaitmeninio raštingumo stiprinimu – nepilnamečiai vis dažniau tampa ne tik turinio vartotojais, bet ir kūrėjais ar nuomonės formuotojais, neretai įtraukiami į komercinę veiklą be pakankamos apsaugos. Vis dėlto, vien švietimo nepakanka – būtinas aiškus teisinis reguliavimas ir reali platformų atsakomybė.

Buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja,  Daiva Ulbinaitė jau yra teikusi pataisas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ribojimo ugdymo įstaigose, tačiau reikalingi sisteminiai pokyčiai. Vaikų saugumas turi būti užtikrinamas ir pačiose socialinių tinklų platformose, kurios veikia visą parą.

Daiva Ulbinaitė yra siekusi įteisinti ir draudžiamos skleisti informacijos klasifikatorių, tačiau nesulaukusi palaikymo projektą atsiėmė, pareiškusi, jog tai tiesiog Seimo valdančiųjų boikotas.

Tai vienas pirmųjų sisteminių bandymų Lietuvoje apibrėžti skaitmeninę pilnametystę ir įtvirtinti aiškią 16 metų ribą socialinių tinklų naudojimui, nustatant, kad nepilnamečių apsauga skaitmeninėje erdvėje yra valstybės prioritetas.

Siūlomos pataisos apima Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo ir administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Kadangi daugeliu atvejų identifikuoti socialinių naudotojų amžių galima tik pagal dokumentus – identifikuotis pateikiant asmens duomenis reikės visiems, kas pažeidžia BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) privatumo reikalavimus. Kaip D.Ulbinaitė žada tai suderinti.. kol kas neaišku.