infa.lt

Lietuvoje vėstant orams (po šaltos vasaros atėjo dar šaltesnė žiema), Europoje mušami pavojaus būgnai, o mokslininkai šaukiasi dievų (Europos Komisijos) pagalbos – reikia ruoštis katastrofai. Ne ne apledėjimui, o atšilimo košmarui.

Europos Sąjunga artėja prie ekstremalių atšilimo lygių, todėl ES turi parengti išsamius prisitaikymo planus, įspėja oficiali ataskaita, kurią cituoja „Politico“ leidinys.

ES turi pradėti rengti konkrečius planus, kaip prisitaikyti prie gyvenimo žemyne, kurio temperatūra dėl klimato kaitos pakilo 4 laipsniais Celsijaus, antradienį pareiškė bloko moksliniai patarėjai.

Tai reikštų, kad reikia susitaikyti su tuo, jog pasaulis artėja prie katastrofiško temperatūros kilimo, kuris gerokai viršys Paryžiaus klimato susitarime sutartus tikslus ir smarkiai sutrikdys europiečių gyvenimą.

„Europos klimatas sparčiai keičiasi. Tai nėra tolimas ar abstraktus pavojus“, – sakė Ottmar Edenhofer, Europos klimato kaitos mokslinės patariamosios tarybos pirmininkas.

Kai planeta šyla, ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip potvyniai ir sausros, kelia vis didesnę grėsmę Europos visuomenei, ekonomikai ir ekosistemoms. Pastaraisiais metais dešimtys tūkstančių europiečių mirė per karščio bangas, o dar šimtai – kai upės išsiliejo iš krantų; metinės klimato katastrofų padarinių likvidavimo išlaidos vidutiniškai siekia 45 mlrd. eurų.

Tačiau ES pastangos pasirengti dabartiniam ir būsimam globalinio atšilimo poveikiui yra nepakankamos ir fragmentiškos, trūksta nuoseklios vizijos, įspėjo Edenhoferis.

„ES trūksta bendro supratimo apie tai, kam ji turėtų kolektyviai pasirengti, todėl klimato rizikos vertinimai yra nenuoseklūs, o tai dažnai kenkia rizikos valdymui“, – sakė jis.

Valdybos nuomone, blokas turėtų apsisaugoti, remdamasis prielaida, kad iki 2100 m. žemynas bus 4 laipsniais Celsijaus šiltesnis nei prieš pramonės erą. Šis patarimas atspindi neseniai paskelbtą Prancūzijos vyriausybės planą pasirengti 4 laipsniais Celsijaus šiltesnei Prancūzijai.

Be bendrų pasirengimo pagrindų nustatymo, valdyba rekomenduoja keturias kitas priemones, skirtas Europai apsaugoti nuo klimato kaitos – nuo privalomų pasirengimo tikslų nustatymo iki pasiūlymo ES planuoti biudžetą atsižvelgiant į klimato riziką.

Daugelis valdybos rekomendacijų, kuriose prašoma nustatyti daugiau tikslų ir atlikti daugiau vertinimų, prieštarauja Briuselį apėmusiai dereguliavimo karštinei. Ataskaitoje tyrėjai netgi kritikuoja ES vykdomąją valdžią už žaliųjų ataskaitų teikimo reikalavimų silpninimą.

Tačiau valdybos patarimai, nepriklausomas vyresniųjų mokslininkų konsorciumas, kuriam pagal ES teisę pavesta teikti klimato politikos gaires, dažnai turi didelę įtaką. Jo 2023 m. ataskaita, kurioje rekomenduojama iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti mažiausiai 90%, atliko svarbų vaidmenį skatinant bloko institucijas priimti šį skaičių kaip savo tikslą.

Ataskaita apie pasirengimą klimato rizikai – politikos kalboje vadinama prisitaikymu – taip pat yra laiku: Komisija rengia naują „sistemą“ Europai apsaugoti nuo klimato pokyčių, kuri turėtų būti parengta iki metų pabaigos.

„Mūsų rekomendacijos yra skirtos būsimai teisės aktų bazei“, – sakė Edenhoferis.

Prisitaikyti, kad išgyventum

Nors ES turi išsamią teisės aktų bazę, skirtą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, nėra jokių tikslų ar politikos priemonių prisitaikymui.

Iš dalies tai yra todėl, kad sudėtinga parengti visam žemynui bendrą politiką klimato poveikio klausimais, nes klimato poveikis skiriasi ne tik tarp 27 ES valstybių narių, bet ir pačiose valstybėse. Pietų Europa susiduria su didesne karščio grėsme nei šiaurės šalys, o pakrančių miestai turi spręsti kitokias problemas nei kalnuotos šalių vietovės.

Tačiau pastangos sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, politikos žargonu vadinamos švelninimu, taip pat sulaukė daugiau dėmesio ir investicijų, nes jos siekia spręsti klimato kaitos priežastis, o prisitaikymas sprendžia jos simptomus.

Mokslininkai tvirtina, kad abu dalykai yra būtini. „Pasaulinių švelninimo pastangų sėkmė yra … labai svarbi norint nustatyti būsimą temperatūros kilimą ir pasaulinių rizikų mastą“, – sakė Edenhoferis. „Prisitaikymas gali sumažinti klimato riziką ir su ja susijusią žalą.“

Pavyzdžiui, pietų Europoje sausros taps dažnesnės ir intensyvesnės, kuo labiau pakils pasaulio temperatūra – pagal Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenis, daugiau nei trečdalis regiono gyventojų susidurs su vandens trūkumu, jei pasaulio temperatūra pakils 2 °C, o pakilus 3 °C, šis skaičius padvigubės. Šiltėjimo stabdymas riboja šią riziką.

Siekiant sumažinti likusią riziką, šalys gali imtis prisitaikymo priemonių, pavyzdžiui, skatinti ūkininkus pereiti prie atsparesnių sausrai kultūrų arba valdyti vandens naudojimą. Kuo labiau didėja atšilimas, tuo didesnė rizika, kad regionai ir ekonomikos sektoriai nebegalės prisitaikyti.

Viskas, ką ES šiuo metu turi, yra neaiški prisitaikymo strategija nuo 2021 m. Dauguma ES šalių turi nacionalinius prisitaikymo planus arba įstatymus su atitinkamais elementais, tačiau tiek Europos aplinkos agentūra, tiek Europos Audito Rūmai įspėjo, kad teisės aktai visoje Sąjungoje labai skiriasi ir kad kai kurios strategijos grindžiamos pasenusiais moksliniais duomenimis.

Blogiausias scenarijus

Tai nėra pakankamai gerai, teigia patariamasis komitetas. Tarp penkių rekomendacijų mokslininkai nori, kad ES parengtų nuoseklią viziją su „konkrečių sektorių prisitaikymo tikslais, pavyzdžiui, 2030 ir 2040 metams“, ir rastų būdų, kaip valdyti didėjančias klimato katastrofų ekonominės sąnaudas, pavyzdžiui, per biudžeto ir draudimo mechanizmus.

Mokslininkai teigia, kad tai turi būti grindžiama bendru atskaitos scenarijumi, ir rekomenduoja ES pasirengti 2,8–3,3 °C pasaulinio atšilimo prognozei, palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu, – tai atitinka prognozes, kad „Europoje atšilimas sieks apie 4 °C“, sakė Edenhoferis.

„Atsargumo principas“ reikalauja, kad ES pasirengtų tokiam scenarijui, ir ji taip pat turėtų „patikrinti“ savo planus netgi dar didesnio atšilimo scenarijų atveju, sakė Edenhofer, atsižvelgdamas į neaiškumus, susijusius su pasaulinėmis „pastangomis“ sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

JAV šiuo metu akivaizdžiai keičia savo išmetamųjų teršalų mažinimo planus.

Ataskaitoje taip pat kritikuojama Komisija už jos reguliavimo sumažinimo pastangas.

Pavyzdžiui, pirmasis Komisijos omnibus paketas, skirtas aplinkos apsaugos teisės aktams supaprastinti, atleido daugumą ES įmonių nuo pareigos teikti ataskaitas apie klimato kaitos keliamą grėsmę jų verslo modeliams. Mokslininkai teigia, kad tai „gali susilpninti klimato rizikos priežiūrą ir valdymą visoje ES ekonomikoje“.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) visą žaliąjį kursą, skirtą klimato kaitos grėsmėms švelninti, pavadino „žaliuoju sukčiavimu“.