infa.lt

Marco Rubio Miuncheno saugumo konferencijoje
Foto: Alex Brandon / Pool / Reuters

Šių metų Miuncheno saugumo konferencija buvo švelnesnė nei praėjusiais metais, bet Donaldas Trampas (Donald Trump) iš esmės pakeitė transatlantinius ryšius. Europos ir Amerikos lyderiai tris dienas praleido žadėdami bendradarbiauti ir siūlydami naujai perdažyti transatlantinių santykių fasadą. Tačiau įtrūkimai vis labiau matomi, rašo „Politico“ leidinys.

JAV buvo mažiau agresyvios nei prieš metus Miuncheno saugumo konferencijoje, kai viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance – JD Vance) surengė išblaivinančią ataką prieš Europą.

Tačiau susitikimas parodė, kad nors aljansas ir toliau veikia, senoji tvarka, dešimtmečius siejusi abu Atlanto vandenyno krantus, yra sugriauta. Nėra sutarimo dėl to, kaip santykiai galėtų vystytis, turint omenyje reguliarius sukrėtimus, kuriuos Trampo administracija su malonumu sukelia santykių sistemai.

Žalos sąrašas yra ilgas. Donaldas Trampas paragino aneksuoti Grenlandiją, o Europos sąjungininkams, kurie tam priešinosi, nustatė muitus; žemynas administracijos prioritetų sąraše nukrito į trečią vietą po Vakarų pusrutulio ir Kinijos; nauja JAV pagalba Ukrainai sumažėjo beveik iki nulio; o Europa nuolat patiria išpuolius dėl žodžio laisvės smaugimo ir skaitmeninio reguliavimo.

Tuo tarpu žemynas (kairieji politikai) kovoja su MAGA remiamų dešiniųjų partijų iškilimu savo šalyje ir sužeista, bet pavojinga Rusija prie savo sienų, kurią Donaldas Trampas atkakliai siekia sugrąžinti į pasaulinę orbitą.

„Nemanau, kad verslas vystysis kaip įprastai“, – sakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, kurios šalis yra potencialaus Rusijos puolimo priekinėje linijoje ir kurios saugumas priklauso nuo sąjungininkų.

Vienas Europos įmonių vadovas sakė, kad prarastam pasitikėjimui atkurti prireiks „visos kartos“.

Sklandžios kalbos

„Jungtinės Valstijos ir Europa priklauso viena kitai“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kuris šių metų konferencijoje pakeitė JD Vance, sulaukdamas susirinkusių lyderių palengvėjimo aplodismentų.

Tačiau jis savo kreipimąsi suformulavo „Make America Great Again“ šalininkams pažįstamais kraujo ir žemės terminais, remdamasis bendrais (dažnai ekonominiais) interesais, o ne bendromis demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis, kurios pastaruosius dešimtmečius išlaikė aljansą kartu.

„Mus sieja giliausi ryšiai, kuriuos gali turėti tautos, sukurti per šimtmečius bendros istorijos, krikščioniško tikėjimo, kultūros, paveldo, kalbos, protėvių ir jų kartu sudėtų aukų mūsų bendrai civilizacijai, kurios paveldėtojai esame“, – sakė Marco Rubio.

Europos lyderių reakcija buvo mandagi – niekas nenori nutraukti likusių ryšių su vis labiau nenuspėjamomis Jungtinėmis Valstijomis, kurių karinės pajėgos, branduoliniai ginklai ir kariniai pajėgumai vis dar užtikrina žemynui svarbų saugumą nuo Rusijos.

Tačiau renginio metu daugelis pareigūnų palygino dabartinę padėtį su smurtiniu santykiu, kuriame smurtautojas kaltina auką, svyruodamas tarp smurto ir gražių žodžių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad ją „labai nuramino valstybės sekretoriaus kalba“, vadindama jį „geru draugu“ ir „stipriu sąjungininku“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pabrėžė, kad ryšiai su Vašingtonu išlieka labai stiprūs, nes „mes dirbame su JAV gynybos, saugumo ir žvalgybos srityse 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte interviu POLITICO Pub pakartojo: „Aš teigčiau, kad NATO yra stipriausia nuo Berlyno sienos griuvimo laikų.“

Atsitraukimas

Tačiau Europos lyderiai vis dažniau ieško ilgalaikės gynybos sprendimų savarankiškai.

„Tarptautinė tvarka, grindžiama teisėmis ir taisyklėmis, … nebėra tokia, kokia buvo anksčiau“, – Miunchene sakė Vokietijos kancleris Frydrichas Mersas (Friedrich Merz), nors, kaip ir kiti Europos lyderiai, jis neragino nutraukti santykių su JAV.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris savo kalboje nė karto nepaminėjo NATO, sakė auditorijai, kad „Europa turi tapti geopolitine jėga. Turime paspartinti ir įgyvendinti visus geopolitinės galios komponentus: gynybą, technologijas ir rizikos mažinimą iš visų didžiųjų valstybių pusės“.

Prancūzija, Vokietija ir Švedija laužo tabu ir pradeda preliminarias derybas apie tai, kaip Prancūzijos branduolinis arsenalas galėtų prisidėti prie žemyno saugumo, didėjant susirūpinimui dėl Amerikos branduolinio skydo patikimumo.

Kiti lyderiai mąsto taip pat. Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, kuris nėra MAGA šalininkas ir nedalyvavo Miunchene, sekmadienį pareiškė, kad Varšuvos branduolinio ginklo kūrimas „yra kelias, kuriuo turėtume eiti“, norėdami atremti „agresyvią, imperialistinę Rusijos Federaciją“.

Net Starmeris, labiausiai proamerikietiškas iš didžiųjų Europos lyderių, žvelgia į žemyną. „Be Europos nėra Britanijos saugumo, o be Britanijos nėra Europos saugumo“, – sakė jis.

Kiti proamerikietiški lyderiai taip pat yra sugluminti dėl to, kas vyksta Vašingtone.

„Amerikos užsienio politika pasikeitė“, – sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, kuris kartais žaidžia golfą su prezidentu Donaldu Trampu, žurnalui „POLITICO“, naują požiūrį pavadindamas MAGA ir „America First“ mišiniu.

Grenlandija yra problema

Nors per pastaruosius metus Trampas iškėlė daugybę iššūkių seniesiems saugumo santykiams, didžiausią lūžį sukėlė JAV prezidento pakartotiniai raginimai aneksuoti Danijos teritoriją Grenlandiją.

Miunchene JAV pareigūnai bandė pamiršti Trampo sukeltą sumaištį, o respublikonų senatorius ir Trumpo sąjungininkas Lindsey Grahamas pareiškė: „Kam rūpi, kam priklauso Grenlandija?“

Miunchene tapoo aišku, kad europiečiams vis dar labai tas rūpi.

„Visi yra gana sutrikę“ dėl Trampo administracijos signalų apie salos perėmimą, sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard susitikimo metu.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pavadino nuolatinį JAV spaudimą „nepriimtinu“ ir įspėjo: „Leiskite man pasakyti taip: jei viena NATO šalis puola kitą NATO šalį, tada NATO baigiasi. Tada žaidimas baigtas.“

Natalia Pouzyreff, Prancūzijos įstatymų leidėja, Nacionalinės Asamblėjos gynybos komiteto narė, paskelbė „pasitikėjimo krizę“ žemyne, susitaikydama su tuo, kad dar laukia daugiau amerikiečių provokacijų.

„Žinome, kad Grenlandijos klausimas vėl iškils, kaip ir spaudimas Kanadai. Europiečiai dar nėra pasirengę priimti JAV vaidmenį: optimistai mano, kad tai bus lengva, bet realistai žino, kad tam prireiks kelerių metų.“

Dėl to europiečiai didina savo gynybos išlaidas iki lygio, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų, ir taip patenkina ilgalaikį Amerikos reikalavimą.

Tačiau šį kartą didelė dalis tų pinigų yra ribojama, siekiant didžiąją dalį išlaidų skirti Europos kariniam pramonės kompleksui, kad būtų kuo labiau sumažintas priklausomumas nuo išorės, įskaitant JAV.

Ursula von der Leyen pasisakė už tai, kad būtų atgaivintas ES bendras gynybos paktas kartu su NATO versija, o ES gynybos komisaras Andrius Kubilius pakartojo savo idėją sukurti iki 100 000 karių Europos greitojo reagavimo pajėgas, kurios pakeistų amerikiečių karius, jei jie kada nors būtų išvesti iš žemyno.

Nepaisant šiltesnių administracijos pareigūnų žodžių, žemyne nėra sutarimo dėl to, kaip vertinti JAV ir kur jos eina, net jei rinkimai atkurs draugiškesnę vadovybę Vašingtone. Vienas dalykas yra plačiai pripažįstamas – pokario aljansas, koks jis buvo anksčiau, nebeegzistuoja.

Iliuzijos sklaidosi, kaip pabrėžė Rubio, įsėdęs į lėktuvą, skrendantį iš Miuncheno į Rusijai palankias Vengriją ir Slovakiją. Europiečiai taip pat pastebėjo, kad Marco Rubio savo kalboje vos paminėjo Rusiją ir Ukrainą.

„Žinome, kad transatlantiniai santykiai taps labiau nepastovūs“, – žurnalistams sakė Prancūzijos gynybos viceministrė Alice Rufo. Santykiai „niekada nebebus tokie, kaip anksčiau. Pokyčiai prasidėjo jau seniai.“