infa.lt

Sausio mėnesį ES pareigūnai įspėjo, kad dešimtmečius trunkantis priklausomumas nuo JAV kompanijų gali būti panaudotas kaip Baltųjų rūmų prievartos priemonė, todėl „Politico“ apklausė 27 ES vyriausybes, kaip jos tvarko savo santykius su amerikietiška technologija.

Atsakymai atskleidė įvairias pastangas susidoroti su nauja geopolitine realybe ir bendrą nuomonę, kad Europa neturi greito sprendimo. Nors Briuselis supranta žemyno priklausomybę nuo skaitmeninių technologijų, vyriausybių atsakymai piešia liūdną vaizdą, per kiek laiko Europa gali išspręsti strateginį pažeidžiamumą ir atgauti įtaką Vašingtonui.

Keletas šalių rimčiau vertina grėsmę iš Vašingtono, o Suomija neseniai atskleidė, kad ji parengė scenarijų, kaip reaguoti į JAV technologijų „išjungimo mygtuką“, kad galėtų tam pasirengti.

Tačiau keturios sostinės atkreipė dėmesį į milžinišką užduoties mastą – sukurti neamerikietišką skaitmeninę ekosistemą, galinčią palaikyti vyriausybes ir būtinas paslaugas, o Latvija ir Lietuva nurodė grėsmę iš Rusijos kaip vieną iš priežasčių, kodėl priklausomybė nuo JAV yra būtina.

„Visiškas technologinis „atsiejimas“ nuo Jungtinių Valstijų nėra nei realistiškas tikslas, nei toks, kuris atitiktų platesnius Europos strateginius interesus“, – sakė Lietuvos ekonomikos ministras Edvinas Grikšas.

„Esamos integracijos gilumas kartu su bendrais saugumo prioritetais… daro tokį scenarijų neįmanomą artimoje ateityje“, – sakė jis.

POLITICO nuo sausio 22 d. susisiekė su visų 27 šalių skaitmeninėmis ministerijomis, kad paklaustų apie vyriausybių pasirengimą, įskaitant tai, ar jos yra nustačiusios savo priklausomybę nuo JAV technologijų ir ar turi krizės planą, jei paslaugos būtų sutrikdytos ar apribotos.

Atsakymus iki publikavimo termino pateikė aštuonios šalys: Vokietija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Airija, Belgija ir Liuksemburgas.

Iššūkio mastas

JAV technologijų gigantai dominuoja Europos skaitmeninėje infrastruktūroje: „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ kontroliuoja daugiau nei du trečdalius debesų kompiuterijos rinkos – interneto pagrindą, o dauguma įmonių ir vyriausybių naudoja amerikietišką programinę įrangą.

Privatumui didelį dėmesį skiriančios technologijų įmonės „Proton“ atlikta analizė, pagrįsta elektroninio pašto domenų pavadinimais, leidžia daryti išvadą, kad 74% viešai kotiruojamų Europos įmonių priklauso nuo JAV technologijų paslaugų. Airija, Suomija ir Švedija yra labiausiai priklausomos nuo jų ES šalys.

„Per pastaruosius metus visi tikrai suprato, kaip svarbu, kad nebūtume priklausomi nuo vienos šalies ar vienos įmonės, kai kalbama apie kai kurias labai svarbias technologijas“, – praėjusį mėnesį interviu akė ES technologijų vadovė Henna Virkkunen. „Šiais laikais … priklausomybė gali būti panaudota prieš mus.“

Tačiau, nors Europoje yra konkurentų, JAV rinkos pirmeiviai pasinaudojo masto, integracijos ir rinkos uždarymo efektais, dėl kurių konkurentams tapo sunku konkuruoti – tai reiškia, kad Silicio slėnio sprendimai dažnai tapo numatytuoju pasirinkimu.

„Trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu visiškai pakeisti užsienio skaitmenines paslaugas nėra nei realu, nei būtina“, – sakė Vokietijos skaitmeninės ekonomikos ministro atstovas, nors ir pripažino „aiškų kritinių priklausomybių vaizdą“.

Kai kurios Europos šalys ir regionai yra pasiryžę atsisakyti amerikietiškų paslaugų. Prancūzija uždraudė pareigūnams naudoti JAV vaizdo įrašų įrankius, pvz., „Microsoft Teams“ ir „Zoom“, ir perėjo prie prancūziškos platformos „Visio“.

Praėjusią savaitę Amsterdamo miestas nustatė 2035 m. terminą, o Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemė teigė, kad pernai baigė laipsnišką atsisakymą.

Pasak Jarkko Levasma, Suomijos finansų ministerijos vyriausybės vyriausiojo informacinių technologijų vadovo, „dauguma galimų variantų yra realistiškai įgyvendinami vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje“.

Levasma pridūrė, kad Helsinkis „neseniai įvertino“ JAV technologijų veikimo nutraukimo galimybę, kad būtų pasirengęs. Nors tai būtų „labai išskirtinis atvejis“, jie padarė išvadą, kad poveikis „būtų plataus masto“, įskaitant ir „pačią JAV ekonomiką“.

Rusijos problema

Baltijos šalyse Amerikos parama laikoma ypač svarbia. „JAV skaitmeninės technologijos ir kibernetinio saugumo pajėgumai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant nacionalinį atsparumą“ Rusijos grėsmėms, sakė Lietuvos ministras Grikšas.

Latvija – viena iš ES priekinės linijos valstybių, besiribojančių su Rusija – įspėjo, kad JAV technologijų atmetimas būtų savęs sabotavimo veiksmas. „Europos Sąjungoje yra tik keletas įmonių, kurios yra tokio paties lygio kaip JAV įmonės“, – interviu metu sakė ekonomikos ministras Viktors Valainis.

Jis pabrėžė, kad Amerikos pagalba yra labai svarbi siekiant atremti Rusijos hibridinį karą, ir pavadino „klaidingu“ tai, kaip „kai kurios Europos šalys ir kažkodėl Komisija bando konkuruoti su JAV“.

„Mums grėsmę kelia Rusija ir Baltarusija – grėsmė kyla iš tų šalių“, – sakė jis. „JAV šiandien, rytoj ir poryt bus vienintelis ir pirmasis mūsų saugumo partneris, ir tai galioja ne tik Latvijai, bet ir visai Europai.“

Estijoje gausūs kibernetiniai išpuoliai iš Rusijos padėjo jai pasirengti „tiesiog bet kokiai situacijai“, sakė skaitmeninės ekonomikos ministrė Liisa-Ly Pakosta. Estija pasiekė plačiai giriamą skaitmeninio atsparumo lygį.

Kalbėdama apie tai, kur eiti toliau, ji sakė: „Mes neieškome priklausomybės nuo JAV kompanijų, bet ieškome bet kokios kritinės priklausomybės“, pažymėdama, kad Estija laiko povandeninių interneto kabelių perkirpimo grėsmę kur kas realesne nei JAV technologijų išjungimą.

Statymas ant „atvirumo“

Kalbant apie alternatyvų JAV didžiosioms įmonėms paiešką, kai kurios priemonės, kurios Europoje tampa vis populiaresnės, yra atvirojo kodo – tai reiškia, kad bet kas gali matyti, naudoti ir pritaikyti programinę įrangą, skirtingai nuo patentuotų priemonių, kurių kodas yra konfidencialus.

„Kaip ir Prancūzija, Olandijos vyriausybė tiria autonomines komunikacijos priemones pokalbiams ir vaizdo konferencijoms“, – sakė išeinantis valstybės sekretorius Eddie van Marum.

Van Marum paminėjo Prancūzijoje sukurtos platformos „Visio“ ir Vokietijos alternatyvos „Nextcloud“ bandymus, kurios abi yra atvirojo kodo. Vokietijos vyriausybė bando „openDesk“ platformą, sprendimą, kurį taip pat pasirinko Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas, atsisakęs „Microsoft“ dėl baimės, kad JAV sankcijos gali sustabdyti jo darbą.

„Prieiga prie šaltinio kodo sumažina priklausomybę nuo trečiųjų šalių tiekėjų, sumažina tiekėjų priklausomybę, išlaiko vertę ir investicijas Europoje“, – sakė centro dešiniųjų Suomijos Europos Parlamento narė Aura Salla. „Turime kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo hipermasto įmonių.“

Europos Komisija pavasarį paskelbs teisės aktų paketą, skirtą technologijų suvereniteto klausimui spręsti, įskaitant specialią atvirojo kodo strategiją, kuri bus pirmasis realus signalas apie tai, kaip blokas ketina spręsti JAV technologijų dominavimo problemą.