infa.lt

Premjerė Inga Ruginbienė
Foto: Seimo kanceliarijos / aut. Olga Posaškova

Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pareiškė leidiniui „Politico“, jog nori, kad JAV kariai liktų, bet teigia, jog „niekada nežinai, kas gali nutikti“.

Premjerė tikisi, kad Europos sąjungininkės pasirengs dienai, kai nebegalės pasikliauti JAV karinėmis pajėgomis gindamasi nuo Rusijos, sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

„Mums reikalingos Europos šalių ginkluotosios pajėgos ir JAV kariai“, – sakė I. Ruginienė „Axel Springer“ žurnalistų tinklui „Global Reporters Network“, kuriam priklauso „POLITICO“.

„Bet niekada nežinai, kas gali nutikti. Todėl absoliučiu prioritetu turėtų būti Europos Sąjungos stiprinimas ir supratimas, kad tai yra Europos ginkluotosios pajėgos – ne Lietuvos, ne Latvijos, ne Ispanijos, ne Vokietijos.“

Lietuvą saugo NATO pajėgos, vadovaujamos 5000 karių Vokietijos šarvuotosios brigados, taip pat rotuojančios JAV pajėgos, kurios treniruojasi ir veikia kartu su Lietuvos ir sąjungininkų vienetais.

„Tikiuosi, kad JAV ginkluotosios pajėgos liks Lietuvoje“, – sakė ji. „Kai kalbama apie saugumą, negalime žaisti žaidimų. Mano nuomone, stiprybės demonstravimas yra tiek Europos, tiek Amerikos interesas.“

Tačiau dabar Vilniui, kaip ir daugumai Europos sostinių, kyla klausimas, ką Donaldas Trampas (Donald Trump) ir jo administracija darys, kai bus baigtas naujas ginkluotųjų pajėgų dislokavimo peržiūrėjimas, kurio metu bus nuspręsta, kur JAV dislokuos savo pajėgas, kiek jų bus ir kokias misijas jos vykdys.

Kodėl Vilnius laikosi atsargios pozicijos

Ankstesnių peržiūrų metu Vašingtonas nuolat stiprino savo pajėgas NATO rytiniame flange po 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą prieš Ukrainą. Jis dislokavo tūkstančius karių Lenkijoje ir Baltijos šalyse pratyboms ir atgrasymui.

Tačiau Trampo administracija 2026 m. nacionalinės gynybos strategijoje aiškiai nurodė, kad Vašingtonas tikisi, jog NATO sąjungininkės prisiims „pagrindinę atsakomybę“ už Europos konvencinę gynybą, o JAV teiks tik „kritinę, bet ribotesnę“ paramą.

Tai sudaro sąlygas galimam JAV karių skaičiaus mažinimui, o tai verčia Lietuvos politikus ieškoti Europos paramos.

„Tikime stipria NATO“, – sakė I. Ruginienė. „Tuo pačiu metu turime labai stengtis stiprinti Europos Sąjungą“.

2026 m. biudžete Vilnius gynybai skyrė 5,38% BVP, tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų vyriausybės išlaidų ir yra viena didžiausių dalių NATO.

Europos planas B

Atsižvelgiant į abejones dėl Trampo įsipareigojimų NATO ir Europos saugumui, Vokietijos buvimas Lietuvoje pasikeitė iš simbolinės raminimo misijos į galingas ginkluotąsias pajėgas, turėsiančias (kažkada – infa.lt past.) realią galią.

„Vienas iš mūsų prioritetų yra Vokietijos brigados dislokavimas“, – sakė Inga Ruginienė.

Lietuvos kariniai planuotojai ypač nerimauja dėl Suvalkų koridoriaus – siauros žemės juostos tarp Kremliaus sąjungininkės Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado eksklavo, jungiančios Baltijos valstybes su Lenkija ir likusia NATO dalimi.

Kariniai planuotojai jau seniai įspėja, kad krizės atveju Maskva gali bandyti užimti šį koridorių, taip potencialiai atkirsdama sąjungininkų pastiprinimą. Jei taip atsitiktų, Lietuva ir jau šalyje esančios NATO pajėgos kurį laiką turėtų vienos kovoti su Rusija, kol įsigaliotų aljanso 5 straipsnio nuostata dėl bendros gynybos.

„Net jei turime stiprų aljansą ir taikomas 5 straipsnis, suprantame, kad trumpą laiką iš pradžių būtume vieni“, – sakė I. Ruginienė. „Tuo metu viskas susitelktų į Lietuvą. Todėl mes ruošiamės būtent šiai situacijai – ir todėl labai vertiname tai, kad Lietuvoje bus Vokietijos ginkluotosios pajėgos ir kad šalyje jau yra NATO struktūros.“

Kaip potenciali fronto linijos šalis, Lietuva bando išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicinio pasitikėjimo Atlanto aljansu ir naujos geopolitinės padėties, kurią sukūrė Donaldas Trampas.

„Pagrindinis scenarijus turi būti stipri NATO“, – tvirtino I. Ruginienė, taip pat ragindama greičiau priimti ES sprendimus ir aiškiau planuoti kolektyvinius veiksmus tam atvejui, jei NATO būtų politiškai suvaržyta veikti.

„Mums reikia plano B“, – sakė ji. „Turime aptarti, kaip užtikrinti mūsų, kaip Europos regiono, saugumą ir kaip priimti sprendimus greičiau, ypač kai kas nors ES turi veto teisę.“

Anksčiau Inga Ruginienė teigė, kad turi ir „B“ ir „C“ planą.