2026.02.05 14:39
infa.lt apžvalga:
JAV Atstovų Rūmų Teisės komitetas tiria, kaip ir kokiu mastu užsienio šalių (ES) įstatymai, reglamentai ir teismo nutartys verčia, priverčia ar daro įtaką kompanijoms cenzūruoti žodžio laisvę Jungtinėse Valstijose, rašoma Teisės komiteto tyrime, kuris pagrinde nukreiptas tirti ES valstybių ir Europos Komisijos veiklą slopinant žodžio laisvę, tame tarpe visame pasaulyje.
infa.lt pasirinktinai pateikia ištraukas iš šio 160 puslapių tyrimo dokumento, kad galima būtų susidaryti bendresnį vaizdą apie tyrimo tikslus ir esmę:
„Vykdydamas šią priežiūrą, Komitetas išdavė dokumentų iškvietimus dešimčiai technologijų įmonių (Facebook, Youtube, TikTok, „X“ (buvęs Twuitter ir t.t.), su reikalavimu pateikti susirašinėjimą su užsienio vyriausybėmis, įskaitant Europos Komisiją ir Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, dėl turinio moderavimo (cenzūros)“.
Komiteto tyrimas plačiai apima ES Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA – Digital Service Act), kuriuo siekiama reguliuoti, pirmiausia, socialiniuose tinkluose sklindančią informaciją ir nuomones.
„DSA yra dešimtmetį trukusių Europos pastangų nutildyti politinę opoziciją ir slopinti politinį isteblišmentą kritikuojančius internetinius naratyvus, kulminacija.
DSA įsigaliojo 2023 m., o 2025 m. gruodžio mėn. Europos Komisija (EK) pirmą kartą skyrė baudą pagal DSA socialiniam tinklui „X“. Nors DSA galioja mažiau nei trejus metus, „X“ tinklui skirta bauda yra dešimtmetį trukusių Europos Komisijos pastangų kontroliuoti pasaulinį internetą, siekiant slopinti nepageidaujamus internetinius naratyvus, kulminacija“.
Aukščiau pateiktoje pastraipoje konkrečiai tvirtinama, jog Europos Komisijos veiksmai interneto kontrolės atžvilgiu – apima visą pasaulį, o ne tik ES regioną, kas iš esmės reiškia pasaulinės žodžio laisvės cenzūrą.
Kokiu būdu vykdoma cenzūra
Internetas ir socialinė žiniasklaida iš pradžių žadėjo būti jėga, kuri demokratizuotų žodžio laisvę, o kartu ir politinę galią. Ši raida kėlė grėsmę nusistovėjusiai politinei tvarkai, todėl iki 2010 m. vidurio JAV ir Europos politinis elitas siekė kovoti su augančiais populistų judėjimais, kurie kėlė klausimus dėl labai nepopuliarių politikos krypčių, pvz., masinės migracijos.
Suprasdama, kad šios problemos sprendimas užtruks kelerius metus, 2015 ir 2016 m. Europos Komisija pradėjo kurti įvairius forumus, kuriuose Europos reguliavimo institucijos galėtų tiesiogiai susitikti su technologijų platformų atstovais ir aptarti, kaip ir kokį turinį reikėtų moderuoti (cenzūruoti).
Nors tariamai siekiama kovoti su „dezinformacija“ ir „neapykantos kalba“, Komitetui pateikti nevieši dokumentai rodo, kad per pastaruosius dešimt metų Europos Komisija tiesiogiai spaudė platformas cenzūruoti teisėtą politinę kalbą Europos Sąjungoje ir užsienyje.
Europos Cenzūros Dešimtmetis
Foto: JAV Teisės Komiteto ataskaita
ES interneto forumas (EUIF), kurį 2015 m. įkūrė Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas (DG-Home), buvo viena iš pirmųjų tokių iniciatyvų. Iki 2023 m. EUIF paskelbė „vadovą, skirtą technologijų įmonėms naudoti moderuojant“ teisėtą, pažeidimų nepadariusį turinį, pvz.:
- „populistinę retoriką“;
- „Antivyriausybinis/antieskių“ turinys;
- „Antielitinis“ turinys;
- „Politinė satyra“;
- „Antimigrantinis ir islamofobinis turinys“;
- „Antipabėgėlių/imigrantų nuotaikos“;
- „Anti LGBTI… turinys“; ir
- „Memų subkultūra“.
ES Interneto forumas ES interneto forumas: „Ribinio turinio, susijusio su smurtiniu ekstremizmu, vadovas“
Europos Komisija taip pat įgyvendino savo cenzūros tikslus per tariamai savanoriškus „elgesio kodeksus“ dėl neapykantos kalbos ir dezinformacijos.
2016 m. Europos Komisija priėmė „Elgesio kodeksą dėl kovos su neteisėta neapykantos kalba internete“, pagal kurį platformos, įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir „Twitter“ (dabar „X“), pažadėjo cenzūruoti neaiškiai apibrėžtą „neapykantos elgesį“.
2018 m. buvo priimtas „Dezinformacijos praktikos kodeksas“, pagal kurį tos pačios pagrindinės platformos pažadėjo „sumažinti tariamos „dezinformacijos“ matomumą.
Aukšto lygio susitikimuose su platformomis Europos Komisijos aukšti pareigūnai aiškiai pareiškė platformoms, kad Neapykantos kalbos ir dezinformacijos kodeksai buvo skirti „užpildyti reguliavimo spragą“, kol ES galės priimti privalomus teisės aktus, reglamentuojančius platformų „turinio moderavimą“.
Maždaug tuo pačiu metu galingiausios ES valstybės narės, pavyzdžiui, Vokietija, pradėjo priimti cenzūros teisės aktus nacionaliniu lygmeniu.
Vėliau, 2022 m., kai DSA buvo beveik įsigaliojusi, Europos Komisija atnaujino 2018 m. Dezinformacijos kodeksą. Pagal naujas gaires platformos turėjo dalyvauti Dezinformacijos kodekso „darbo grupėje“, kuri reguliariai susitikdavo aptarti platformų požiūrį į vadinamosios dezinformacijos cenzūravimą.
Darbo grupė suskirstyta į šešis „pogrupius“, kurie sutelkė dėmesį į konkrečias dezinformacijos temas, įskaitant faktų tikrinimą, rinkimus ir konservatyvių naujienų šaltinių demonetizavimą (Panaikinant finansavimą).
Visose šiose pogrupiuose nuo 2022 m. pabaigos iki 2024 m. įvyko daugiau nei 90 susitikimų tarp platformų, užsiimančių cenzūra pilietinės visuomenės organizacijų (CSO) ir Europos Komisijos reguliavimo institucijų.
Europos Komisijos cenzūros tarpininkai
Šie susitikimai buvo svarbus forumas, kuriame Europos Komisijos reguliavimo institucijos spaudė platformas keisti savo turinio moderavimo taisykles ir imtis papildomų cenzūros priemonių. Pavyzdžiui, per daugiau nei tuziną Krizių reagavimo pogrupio susitikimų Europos Komisija teiravosi apie platformų „politikos pokyčius“, „susijusius su kova su dezinformacija“.
„Savanoriška“ ir „konsensuso pagrįsta“ Europos cenzūros reguliavimo sistema nėra nei savanoriška, nei konsensuso pagrįsta
Tiek prieš DSA įsigaliojimą, tiek po jo Europos Komisija įsteigė keletą forumų, kuriuose reguliariai bendraujama su platformomis dėl turinio moderavimo, įskaitant Neapykantos kalbos kodeksą ir Dezinformacijos kodeksą.
Šie forumai, kuriuose iš viso surengta daugiau nei 100 susitikimų, kuriuose reguliavimo institucijos turėjo galimybę daryti spaudimą platformoms, kad jos agresyviau cenzūruotų turinį, buvo tariamai savanoriški ir skirti pasiekti „sutarimą“ per vadinamąjį reguliavimo dialogą.
Niekas iš to nebuvo tiesa. Kaip atvirai atskleidžia vidiniai įmonių elektroniniai laiškai, įmonės žinojo, kad „neturėjo tikro pasirinkimo“, ar prisijungti prie šių savanoriškų iniciatyvų. O Europos reguliuotojai vadovavo procesui: darbotvarkės buvo nustatomos „ES Komisijos (stipriu) spaudimu“, o vadinamasis „konsensusas“ buvo pasiektas Europos Komisijai darant didelį spaudimą.
„Google“ darbuotojai pažymėjo, kad dalyvavimas Dezinformacijos kodekso pogrupio susitikimuose buvo faktiškai privalomas ir kad Europos Komisija išlaikė didelę kontrolę dėl darbotvarkės ir grupės sprendimų.
Europos Komisija sėkmingai spaudė didžiausias socialinės žiniasklaidos platformas pakeisti savo pasaulines turinio moderavimo taisykles, tiesiogiai pažeisdama amerikiečių teisę į žodžio laisvę Jungtinėse Valstijose
Dauguma didžiausių socialinės žiniasklaidos ar vaizdo įrašų dalijimosi platformų yra įsikūrusios Jungtinėse Valstijose ir turi vieną bendrą pasaulinį taisyklių rinkinį, reglamentuojantį, kokį turinį galima ar negalima skelbti svetainėje.
Šios taisyklės nustato ribas, kokios diskusijos yra leidžiamos šiuolaikinėje viešojoje erdvėje, todėl jos tampa pagrindiniu spaudimo tašku reguliuotojams, siekiantiems kontroliuoti naratyvą, kad sustiprintų savo politinę įtaką.
Svarbu pažymėti, kad platformų turinio moderavimo taisyklės yra – ir turi būti – globalios.
Turinio moderavimas kiekvienoje šalyje atskirai kelia didelę grėsmę privatumui, nes reikalauja, kad platformos žinotų ir saugotų kiekvieno vartotojo konkrečią buvimo vietą kiekvieną kartą, kai jis prisijungia.
Amžiuje, kai naudotojai gali laisvai naudotis virtualiais privačiais tinklais (VPN), kad imituotų savo buvimo vietą ir apsaugotų savo asmeninę informaciją, turinio moderavimas pagal šalis taip pat yra neveiksmingas – be to, jis sukelia didžiules išlaidas bet kokio dydžio platformoms.
Internetas yra pasaulinis, ir platformos save valdo atitinkamai. Tai reiškia, kad kai Europos reguliavimo institucijos spaudžia socialinės žiniasklaidos įmones keisti savo turinio moderavimo taisykles, tai daro įtaką tam, ką amerikiečiai gali sakyti ir matyti internete Jungtinėse Valstijose.
Todėl Europos cenzūros įstatymai, turintys įtakos turinio moderavimo taisyklėms, yra tiesioginė grėsmė JAV žodžio laisvei.
Dar prieš kelerius metus iki DSA įsigaliojimo Europos Komisija šias platformų turinio moderavimo taisykles paskelbė savo pagrindiniu tikslu. COVID-19 pandemijos metu aukšti Europos Komisijos pareigūnai spaudė platformas keisti savo turinio moderavimo taisykles, kad visame pasaulyje būtų cenzūruojamas turinys, kuriame abejojama įtvirtintais naratyvais apie virusą ir vakciną.
Gavusi ES pirmininkės Ursulos von der Leyen ir pirmininko pavaduotojos Veros Jourovos pritarimą, Europos Komisija paklausė platformų, kaip jos planuoja „atnaujinti[] . . . [savo] paslaugų teikimo sąlygas ar turinio moderavimo praktiką (matomumo paaukštinimą / pažeminimą)“ prieš COVID-19 vakcinos išleidimą (Cenzūruoti buvo ruošiamasi dar prieš COVID vakcinos išleidimą – infa.lt past)
Spaudimas keisti turinio moderavimo taisykles, susijusias su COVID-19 vakcinomis, kilo iš aukščiausių Europos Komisijos lygių.
Per visą Europos Komisijos cenzūros kampaniją, daugybė Dezinformacijos kodekso, Neapykantos kalbos kodekso ir ES interneto forumo susitikimų suteikė Europos Komisijai daugiau nei 100 galimybių daryti spaudimą platformoms, kad jos pakeistų savo turinio moderavimo politiką ir nustatytų, kokie internetiniai naratyvai apie vakcinas ir kitas svarbias politines temas turėtų būti cenzūruojami.
Pavyzdžiui, per tris metus daugiau nei tuziną kartų Europos Komisija pasinaudojo Dezinformacijos kodekso krizių reagavimo pogrupio susitikimais, kad spaudžiant platformas, tokias kaip „YouTube“ ir „TikTok“, dėl jų „naujų pokyčių ir veiksmų, susijusių su kova su dezinformacija“, konkrečiai nurodydama „politikos pokyčius“.
Spaudimas platformoms laikytis Europos cenzūros reikalavimų tik sustiprėjo, kai 2022 m. spalį buvo pasirašytas DSA įstatymas. Europos Komisija įspėjo platformas, kad jos turi pakeisti savo pasaulines turinio moderavimo taisykles, kad atitiktų DSA reikalavimus, kitaip joms gresia baudos iki 6% pasaulinių pajamų ir galimas draudimas veikti Europos rinkoje.
Ši dešimtmetį trukusi spaudimo kampanija buvo sėkminga: platformos pakeitė savo turinio moderavimo taisykles ir cenzūruoja kalbą visame pasaulyje, tiesiogiai reaguodamos į DSA ir Europos Komisijos spaudimą. Pavyzdžiui, 2023 m. „TikTok“ pradėjo redaguoti savo pasaulines bendruomenės gaires, siekdama „užtikrinti atitiktį Skaitmeninių paslaugų aktui“. 27
[Bus daugiau]→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
205
