infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Per pastaruosius metus neaiškumas pasaulyje ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo. Turiu omenyje didėjančią įtampą dėl Irano, tai, kad situacija su Grenlandija iš tikrųjų nebuvo išspręsta (ir galimai prie to bus grįžta), nežinomybę dėl to, kaip klostysis JAV santykiai su Venesuela ir Kuba, ir tai, kad JAV santykiai su Kanada taip pat yra įtempti, rašo „Bigbank“ vyr. ekonomistas Raul Eamets.

Sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje įprastos ekonominės taisyklės nebegalioja. Pavyzdžiui, kai anksčiau akcijų rinkos smukdavo, dalis turimo kapitalo būdavo perkelta į obligacijas, dėl to jų kainos kildavo. Kai kuriais atvejais kapitalas keldavosi ir į JAV dolerį, kuris buvo laikomas rezervine valiuta.

Tačiau šiandien daugelio šalių obligacijos nebėra patrauklios (arba yra mažiau patrauklios), nes nėra didelio pasitikėjimo, kad vyriausybės sugebės suvaldyti savo skolų naštos augimą.

Krentant akcijų rinkoms, dabar mažėja ir obligacijų kainos, o dolerio silpnėjimas tapo fonine tendencija. Tai yra Donaldo Trampo (Donald Trump) ekonominės politikos, kuria jis siekia pagerinti JAV mokėjimų balansą silpnesniu doleriu, rezultatas. Pasitikėjimas doleriu kaip pasauline valiuta sumažėjo.

Sunkiais laikais kapitalas pradeda ieškoti turto, turinčio realią vertę, ypač to, kurio vertė laikui bėgant taip pat gali augti. Daugeliui investuotojų taurieji metalai tapo paskutine sukaupto turto gynybos linija.

Auksas ir sidabras atlieka pinigų funkciją nuo civilizacijos pradžios, ir, skirtingai nuo grynai finansinio turto (pvz., kriptovaliutos), jų vertė negali tiesiog išnykti. Taurieji metalai turi vadinamąją „tikrąją vertę“.

Savo aukščiausiame taške aukso kaina per metus padidėjo maždaug 89%, o sidabro – 265 proc. Toks spartus augimas neišvengiamai sukuria spekuliacinių burbulų, ir daugelis investuotojų, kurie į rinką įžengė vedini spekuliacinių priežasčių, realizavo pelną. Tai lėmė staigų kainų kritimą, kuris kai kuriuos išgąsdino.

Šiuo metu po to nuosmukio jau matome stabilizaciją, o žiūrint iš platesnės perspektyvos, ši korekcija nėra nei pirmoji, nei paskutinė per penkerių metų laikotarpį. Tai taip pat nėra didžiausias kainų kritimas.

Taip, galbūt buvo atskirų dienų, kai kainos smarkiai nukrito, tačiau sutelkiant dėmesį į tuos momentus, galima pamesti bendrą vaizdą. Bendra tendencija išlieka ta pati – aiškus augimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė geopolitinė situacija nerodo stabilizacijos požymių, galima daryti prielaidą, kad po tam tikro korekcijos laikotarpio aukso ir kitų tauriųjų metalų kainos greičiausiai savo augimą tęs toliau, teigia Raul Eamets.