infa.lt

Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdyje pritarta komiteto patobulintiems Civilinio kodekso (CK) ir Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimų projektams, kuriais tobulinami vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo institutai: mažinama biurokratinė ir finansinė našta globos ir įvaikinimo procesuose, kuriamos palankesnės sąlygos globoti (rūpintis) ir įvaikinti vaikus, taip pat sudaromos didesnės galimybės vaikams augti saugioje šeimos aplinkoje ir kt.

Komitetas pritarė naujai globos (rūpybos) formai leisiančiai globojamam (rūpinamam) vaikui gyventi šeimos aplinkoje, tačiau atsižvelgiant į globos instituto sampratą ir reguliavimą CK, nutarta  „globėjų centro“ sąvoką keisti į „globos centro“ sąvoką (o „budinčio globėjo“ į „budinčio globotojo“). Atsižvelgiant į naujos globos (rūpybos) formos ypatumus, siekiant išvengti taikymo problemų, sistemiškai suderintos kitos CK nuostatos.

TTK taip pat pasiūlė įtvirtinti detalų eiliškumą asmenų, kam, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama pirmenybė nustatant vaiko globą (rūpybą), prioritetus teikiant šeimos aplinkai ir vaiko giminaičiams ir kitiems asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais. Taip pat sistemiškai sureguliuotas eiliškumas asmenų, norinčių įvaikinti tą patį vaiką.

Be kitų pataisų, patobulintais projektais įtvirtinti saugikliai, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas nebūtų savo esme pastovus, o atitinkamos institucijos, praėjus daugiausiai 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo, priimtų atitinkamus sprendimus dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo ar laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, o, esant realiems teigiamiems pokyčiams, tęstų laikinąjį tėvų valdžios apribojimą.

Atsižvelgiant į ekspertų pastabas, siūloma keisti CK nustatant, kad, prireikus, bandomasis laikas (nuo 6 iki 12 mėnesių), kai vaikas perkeliamas gyventi, auklėti ir išlaikyti į būsimųjų įtėvių šeimą, teismo sprendimu galėtų būti skiriamas ir tarptautinio įvaikinimo atvejais.

TTK pirmininko Juliaus  Sabatausko teigimu, nepaisant pernelyg didelio teisėkūros iniciatyvų skaičiaus, komitete visuomet siekiama išklausyti suinteresuotų asmenų nuomonių nagrinėjamais klausimais, ieškoma visiems tinkamiausių sprendimų ir, prireikus, projektai tobulinami iš esmės. TTK pirmininko manymu, siekiant teigiamų pokyčių, prioritetas teisėkūroje turi būti teikiamas ne teisės aktų pataisų teikimo ir svarstymo skubai, o kokybiškam ir išsamiai apsvarstytam reguliavimo tobulinimui. Tuo tarpu skubos atveju dažniausiai ne tik nepasiekiami iškelti tikslai, o priešingai ‑ paneigiami teisėkūros principai, mažėja dėmesys kokybei, didinama klaidų tikimybė, taip pat mažinamas  pasitikėjimas valdžia.

Primename, kad minėti projektai Seimo posėdyje buvo pateikti šių metų sausio 12 dieną, o juos apsvarstyti ir priimti ketinta vasario 14 dienos Seimo posėdyje. TTK, po intensyvaus šių projektų svarstymo vasario 8 ir 9 d. posėdžiuose, atsižvelgdamas į siūlomo teisinio reguliavimo svarbą ir sudėtingumą, būtinybę nuostatas suderinti su kitais CK, CPK straipsniais, vadovaujantis Seimo statuto 148 straipsnio 1 dalimi, nusprendė surengti klausymus ir, įvertinus visas suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabas, iš esmės patobulinti projektus.

2017 m. vasario 21 ir 22 dienomis, tai pat visą kovo 2 dieną komitete vyko intensyvūs klausymai, kurių metu aktyviai diskutuota, nuosekliai dirbta tobulinant siūlomą teisinį reguliavimą, kad pataisos būtų efektyvios, o siekiami tikslai galėtų būti sklandžiai įgyvendinti. Komiteto pirmininkas J. Sabatauskas ir narė Rimantė Šalaševičiūtė susitiko ir konsultavosi su civilinės teisės ekspertais: profesoriumi V. Mikelėnu ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja J. Stripeikiene.

TTK CK ir CPK pakeitimų projektus, susijusius su globos (rūpybos) ir į vaikinimo institutų reglamentavimo tobulinimu, pasiūlė įtraukti į 2017 m. Seimo pavasario (II) sesijos darbų programą kaip prioritetinius.

LRS