infa.lt

CNN vaizdo įrašo kadras

Europos Sąjungos vadovai sutiko su Ukrainos 800 mlrd. dolerių reikalavimu, kuris iš esmės prilygsta skolai, penktadienį po ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Briuselyje informavo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, kurį cituoja vengrų „MTI“ leidinys.

„Mes gavome dokumentą, kurio turinio aš neturiu teisės atskleisti“, kuriame teigiama, kad ukrainiečių prašymas skirti 800 mlrd. JAV dolerių buvo patenkintas ir, kad tai yra priimtina, taip pat pateikiami planai, kaip surinkti šiuos pinigus, o tai iš esmės reiškia skolintis, paaiškino Vengrijos premjeras.

Viktoras Orbánas sakė, kad Ukraina reikalauja, jog ES per ateinančius dešimt metų suteiktų 800 mlrd. JAV dolerių, be to, reikės papildomų 700 mlrd. JAV dolerių karinėms išlaidoms.

„Tai buvo tikrai branduolinės bombos smūgis“, kad iki šiol tikėjome, jog ES bandys išsisukti, sušvelninti ar sumažinti kažką, bet ne. „Kai tik Ukraina pateikė reikalavimą, jie jį priėmė visą“, sakė ministras pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad didžiausi parlamento rinkimų statymai už Vengrijos ribų yra Ukrainoje. Tai yra todėl, kad, kaip jis sakė, dokumente teigiama, jog Ukraina turi įstoti į Europos Sąjungą 2027 m.

Taigi, kalbama ne tik apie 800 milijardų, bet ir apie stojimo datą, ir Vengrija tam prieštarauja, pažymėjo jis.

„Nemanau, kad per ateinančius šimtą metų Vengrijoje bus parlamentas, kuris balsuotų už Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą“, – sakė Viktoras Orbánas, pridurdamas, kad ukrainiečiai tiki, jog vienintelis būdas įveikti Vengrijos sudaromą kliūtį – turėti Vengrijoje Ukrainos interesams palankią vyriausybę. Jie dirba šia linkme, pažymėjo jis.

Mes nenorime, kad jie įstotų į ES; mes prieštaraujame Ukrainos narystei. Tisza ir DK partijos nori juos priimti, todėl turime susitaikyti su tuo, kad ukrainiečiai aktyviai dalyvaus Vengrijos rinkimų kampanijoje, nes jų pagrindinis interesas yra Vengrijos vyriausybės pasikeitimas.

Aš nesu tuo patenkintas, tai nėra malonu, net jei tai suprantama, bet turėsime su tuo susitaikyti, pridūrė jis.

Jis sakė, kad Europos Komisija skirs Ukrainai daug pinigų iš naujojo ES biudžeto, t. y. finansinė parama Ukrainai bus teikiama ne iš atskiros paskolos, o iš ES biudžeto.

„Mes norime tam užkirsti kelią. Mes norime, kad Vengrijoje būtų nacionalinė vyriausybė, kuri neremtų Ukrainos stojimo į ES ir neremtų biudžeto, pagal kurį pinigai būtų siunčiami Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Atsakydamas į klausimą apie Taikos tarybą, įsteigtą Pasaulio ekonomikos forume Davose, Viktoras Orbánas sakė, kad Taikos taryba buvo įkurta, nes senosios organizacijos nebeveikia, o pasaulyje yra problemų ir kažkas turi užtikrinti taiką. „Čia kyla painiava, kaip elgtis su nauja organizacija, kuri buvo įkurta taikos siekiui“, – sakė jis.

Bet kuriuo atveju, ši organizacija turi daugiau galimybių pasiekti sėkmę ir taiką nei senosios, kurios žlugo, pažymėjo ministras pirmininkas, pridurdamas: „Tik mes, europiečiai, bulgarai ir mes, sakėme, kad tai yra geras tikslas.“

Pasak jo, niekas negali garantuoti, kad tai bus sėkminga, bet amerikiečiai į tai įsijungė su dideliu entuziazmu, ir „mes jaučiame, kad iš to gali kažkas išeiti“. Tie, kurie į tai neįsitraukia, tikrai liks nuošalyje, pridūrė jis.

Viktoras Orbanas teigė, kad jei Taikos taryba rūpintųsi tik Gazos ruožu, tada beveik kiekviena Europos Sąjungos šalis turėtų ten savo vietą. Tačiau amerikiečiai parengė šį dokumentą „su mūsų pritarimu“, kad būtų siekiama daugiau: pirmasis uždavinys yra konsoliduoti Gazą, antrasis – atkurti taiką Ukrainoje, o tada seks kiti, sakė jis.

„Manome, kad tai yra geras požiūris“, pridūrė Vengrijos ministras pirmininkas.

Atsakydamas į klausimą, Viktoras Orbánas pareiškė, kad anksčiau ar vėliau Budapešte įvyks taikos viršūnių susitikimas.

„Dar nežinome, kada tiksliai ir su kokiais dalyviais, bet tai nėra išbraukta iš darbotvarkės“, – sakė V.Orbanas, pridurdamas: „Tai yra amerikiečių užrašuose, taip pat ir mūsų darbo knygoje. Vengrijoje vyks taikos viršūnių susitikimas. Ar tai bus dviejų ar trijų šalių viršūnių susitikimas, mes nežinome.“

Kalbėdamas apie ES ir JAV santykius, jis sakė, kad nepriklausomybė reikalauja stiprybės, o jos šiandien nėra. Taigi Europa yra žemynas, kuris šiandien negali apsiginti karine jėga.

Tai žemynas, kurio konkurencingumas mažėja. Tai žemynas, kurį destabilizuoja iš išorės, iš kitų civilizacijų plūstantys žmonės, ir jis negali kontroliuoti šios situacijos. Europa negali saugiai mąstyti apie savo ateitį be bendradarbiavimo su Amerika, pridūrė jis.

„Sveikas protas skatina mus ir amerikiečius bendradarbiauti”, – sakė jis.

Kalbėdamas apie diskusijas dėl Grenlandijos, jis teigė, kad šis klausimas „greitai pasiekė ramybės tašką“, nes buvo susitarta, jog nebus jokių muitų, jokios karinės intervencijos ir, kad visi suinteresuoti sumažinti konfliktą. Taigi jie bando gesinti ugnį, o ne kurstyti liepsną, sakė jis.