infa.lt

REUTERS

Tradiciniai Amerikos sąjungininkai dvejoja arba atvirai atsisako kvietimų į „Taikos tarybą“, o daugybė naujų draugų prisijungia.

Europos lyderiai pradžioje skubėjo pagirti Donaldo Trumpo paskelbtą taikos susitarimą Artimuosiuose Rytuose. Dabar jie nebe tokie tikri, kad nori su juo turėti ką nors bendra, praneša „Politico“ leidinys.

Donaldas Trampas (Donald Trump) nuo pat pradžių reklamavo savo „Taikos tarybą“ kaip neatskiriamą savo plano dėl pokonfliktinio valdymo Gazos ruože dalį, o tai sukėlė varžybas dėl vietų taryboje.

Dabar, kai paaiškėjo tarybos veiklos detalės, jos sukėlė nerimą kai kuriems pagrindiniams Europos sąjungininkams, kurie turėjo būti jos nariais.

Skeptikai ypač atkreipia dėmesį į tai, kad „Taikos tarybos“ chartijoje nėra tiesioginės nuorodos į Gazą ir, panašu, kad jai suteikiami plačiai apibrėžti įgaliojimai spręsti pasaulinius konfliktus, o kai kurie bijo, kad tai gali sukurti savotišką Jungtinių Tautų dublikatą.

Sprendimas pakviesti dalyvauti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ypač sutrikdė tradicinius Amerikos sąjungininkus žemyne, o šalys, siekiančios nuolatinės vietos taikos taryboje, buvo paprašytos prisidėti mažiausiai 1 mlrd. JAV dolerių, kas sukūrė dar vieną politinę kliūtį.

Šios sąlygos kai kuriems Europos lyderiams yra pernelyg sunkios, netgi tiems, kurie laikomi draugiškais Baltiesiems rūmams, pavyzdžiui, Italijos Giorgios Meloni ir Lenkijos Karoliui Nawrockiui, kyla abejonių – taip pat kaip Trampo buvę siekiai įsigyti Grenlandiją įkalė pleištą tarp jo ir jo karščiausių politinių rėmėjų Europoje.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas apibendrino Trumpo kritikuotojų nuotaikas, kai „X“ tinkle paskelbė: „Neleisime niekam mumis žaisti“.

Daugybė priešininkų

Pasiūlymai dėl Taikos tarybos buvo sutikti su nerimu daugelyje šalių, o tai dar labiau pagilino transatlantinę takoskyrą, kurią sukėlė JAV administracijos planai dėl Grenlandijos.

Italijos žiniasklaida praneša, kad Giorgia Meloni svarsto atsisakyti dalyvauti Gazos taikos taryboje, nepaisant savo artimų santykių su Trampu, ir trečiadienį pareiškė, kad jai reikia daugiau laiko apsvarstyti šį klausimą.

Italijos premjerė susiduria su nesutarimais savo vyriausybės koalicijoje, nes centro dešiniųjų partijos „Forza Italia“ aukšti pareigūnai viešai ragina Meloni atsisakyti JAV plano, o dešiniųjų partija „Lega“ jam palankesnė.

Meloni padėtį dar labiau komplikuoja nuogąstavimai, kad prisijungimas prie naujos viršvalstybinės institucijos galėtų pažeisti Italijos konstituciją.

Britų premjeras, Keiras Starmeris, kuris iki šiol labai nenoriai tiesiogiai kritikavo Trampą, šią idėją vertino šaltai.

Jis pateikė griežčiausią iki šiol kritiką Trampui, sakydamas, kad „nepasiduos“ dėl Grenlandijos, kalbėdamas Bendruomenių rūmuose – šie žodžiai, nors ir susiję su kita tema, užsiminė apie naują tvirtą Britanijos poziciją.

Starmerio atstovas spaudai sakė, kad Jungtinė Karalystė „vis dar nagrinėja sąlygas“ ir išreiškė „susirūpinimą“ dėl Putino ir Lukašenkos įtraukimo. Ketvirtadienį jo užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper patvirtino, kad Didžioji Britanija susilaikys nuo nedelsiamo prisijungimo dėl „susirūpinimo, kad prezidentas Putinas dalyvauja kažkokiose derybose dėl taikos“.

Cooper sakė BBC: „nematome jokių ženklų, kad Putinas iš tikrųjų norėtų prisijungti ir sudaryti susitarimą“ dėl taikos užtikrinimo Ukrainoje. Jungtinės Karalystės pareigūnai anksčiau POLITICO sakė, kad Cooper yra skeptiška, ir ji stengėsi aptarti palestiniečių vaidmenį ir „pasaulinį bendradarbiavimą“ susitikimų Davose metu.

Vokietija palankiai įvertino Trumpo kvietimą, bet šiuo metu laikosi neutralios pozicijos. Berlynas oficialiai paaiškino, kad Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) nedalyvavo ketvirtadienio pasirašymo ceremonijoje, nes turėjo vykti į Briuselį, kur vakare dalyvavo lyderių susitikime.

Vokietijos pareigūnai teigė, kad Berlyno tikslas buvo suformuluoti bendrą atsakymą į Trampo Taikos tarybos planą per tą viršūnių susitikimą, kartu pabrėžiant, kad JT turėtų likti pagrindiniu daugiašaliu forumu konfliktams spręsti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį pasiūlymą kategoriškai atmetė, o jo biuras pareiškė, kad Tarybos chartija „peržengia Gazos ribas“ ir „kelia rimtų klausimų“ dėl pakenkimo Jungtinių Tautų autoritetui.

Nyderlandai taip pat atsisakė dalyvauti, o danų diplomatas, kaip ir kiti, kuriems buvo suteikta anonimiškumas, kad galėtų aptarti jautrią temą, POLITICO sakė, kad Kopenhaga net nebuvo pakviesta prisijungti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris svarsto, ar dalyvauti, antradienį sakė, kad „labai sunku įsivaizduoti, kaip mes ir Rusija galėtume būti kartu Taryboje“.

Putino galimas vaidmuo taip pat sukėlė Lenkijos reakciją, kur Trampo sąjungininkas Karolis Nawrockis interviu laikraščiui „Republika“ sakė: „Jei sėdėčiau prie vieno stalo su Vladimiru Putinu, man nebūtų sunku jam pasakyti, ką tiksliai manau.“

Lipimas į laivą

Tačiau Nawrockis dar nepriėmė oficialaus sprendimo. Dešiniosios PiS partijos, su kuria jis yra glaudžiai susijęs, nariai teigė, kad Lenkijai geriau turėti vietą prie stalo nei jos neturėti, ir kad JT yra išsekusi galia.

Nawrockis trečiadienį po susitikimo su Trampu sakė, kad jis paaiškino JAV prezidentui, jog prieš įsipareigodamas turės gauti vyriausybės ir parlamento pritarimą. „Trampas tai puikiai supranta“, – pridūrė jis. Ketvirtadienį jis dalyvavo Taikos tarybos dokumentų pasirašymo ceremonijoje, kur Trampas jam skyrė dėmesį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vis dar svarsto savo galimybes, ir šis klausimas bus aptariamas ketvirtadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Nors Londonas galbūt ir nepriėmė pasiūlymo, Didžioji Britanija turės balsą Taikos tarybos vykdomajame komitete, kurį atstovaus buvęs ministras pirmininkas Tonis Bleiras (Tony Blayr), kuris dirbs kartu su JAV specialiuoju pasiuntiniu Stivu Vitkofu (Steve Witkoff) ir Trampo žentu Jaredu Kushneriu. Tačiau Tonis Bleiras nėra oficialus Britanijos atstovas, nes jokių pareigų valstybėje neužima.

Baltieji rūmai patvirtino, kad ketvirtadienį Davose Trampas „pabrėš“ Taikos tarybos svarbą, pažymėdamas, kad iš maždaug 50 išsiųstų kvietimų, juos priėmė apie 35 pasaulio lyderiai (Anksčiau „Reuters“ agentūra rašė, jog buvo išsiųsta 60 kvietimų).

Šalys, kurios iki šiol viešai priėmė pasiūlymą tapti tarybos nariais, yra Baltarusija, Vengrija, Kazachstanas ir Vietnamas. Jordanija, Turkija, Saudo Arabija, Kataras ir Indonezija trečiadienį paskelbė, kad prisijungs prie Egipto, Pakistano ir Jungtinių Arabų Emyratų ir priims narystę.

Sąraše taip pat yra Albanija, kurios vyriausybė trečiadienį balsavo už prisijungimą – tuo metu, kai Kushneris susitiko su Edi Rama dėl jo milijardų dolerių vertės investicijos į prabangų kurortą vienintelėje šalies saloje.

Trampo pokario Gazoje organizacija gali sulaukti nevienareikšmiško vertinimo, tačiau nėra jokių požymių, kad tai atgrasytų patį Trampą.