infa.lt

Naujasis ES kibernetinio saugumo įstatymas siekia pašalinti „rizikingus“ Kinijos technologijų tiekėjus iš technologijų tiekimo grandinių visoje Europoje, praneša „Politico“ leidinys.

Europos Komisija yra pasirengusi imtis griežtų priemonių prieš ES valstybių sostines, kurios vis dar leidžia Kinijos technologijų gigantui „Huawei“ parduoti 5G tinklo įrangą kritinėms tinklų sistemoms.

Antradienį ES vykdomoji institucija pateiks naują kibernetinio saugumo akto pasiūlymą, kuris pagal ES teisę apribotų „Huawei“ veiklą kritinėse telekomunikacijų tinklų sistemose, po to, kai kelerius metus prašė valstybių sostinių tai padaryti savanoriškai.

„Aš nesu patenkinta tuo, kaip valstybės narės … įgyvendina mūsų 5G priemonių rinkinį“, – sakė Europos Komisijos vykdomoji viceprezidentė technologijų ir saugumo politikai Henna Virkkunen leidiniui „POLITICO“, turėdama omenyje ES gaires, kaip elgtis su didelės rizikos tiekėjais.

„Mes žinome, kad mūsų 5G tinkluose, kritinėse dalyse, vis dar yra didelės rizikos tiekėjų … todėl dabar šiuo klausimu taikysime griežtesnes taisykles.“

Kibernetinio saugumo įstatymo tikslas – apriboti Kinijos tiekėjų galimybę tiekti technologinę įrangą kritinei ir jautriai infrastruktūrai Europoje, ir tikimasi, kad jis turės įtakos platesnėms technologijų tiekimo grandinėms telekomunikacijų, energetikos, saugumo ir transporto sektoriuose.

Nors šį žingsnį remia nusiteikę prieš Kiniją „vanagai“, kurie baiminasi, kad auganti šalies technologinė galia tapo egzistencine grėsme Europos saugumui, jis kelia pavojų, kad Pekinas imsis atsakomųjų veiksmų jautriu metu, nes ES taip pat gresia prekybos karas su JAV dėl Grenlandijos.

Blokavimo priemonės, pagrįstos įrangos kilmės šalimi, „atbaidytų Kinijos įmonių investicijas“, sakė Linlin Liang, Kinijos prekybos rūmų ES komunikacijos ir tyrimų direktorius, šį mėnesį duotame interviu.

2020 m. Europa parengė planą, kuriuo siekiama atpratinti telekomunikacijų operatorius nuo kinų tiekėjų „Huawei“ ir „ZTE“ naudojimo 5G infrastruktūroje, tačiau šios priemonės, išdėstytos vadinamajame 5G saugumo priemonių rinkinyje, buvo savanoriškos.

Daugelis nacionalinių vyriausybių delsia blokuoti „Huawei“, iš dalies dėl baimės, kad Kinija imsis atsakomųjų priemonių prekyboje.

2023 m. tuometinis Europos Komisijos narys Thierry Breton sakė, kad „Huawei“ ir „ZTE“ kelia „žymiai didesnę riziką nei kiti 5G tiekėjai“ ir kad nacionalinės vyriausybės pagrįstai uždraudė jiems naudotis savo telekomunikacijų tinklais.

Naujajame ES kibernetinio saugumo įstatymo projekte bus nustatytos taisyklės, kaip riboti Kinijos tiekėjus, pvz., „Huawei“, ir įvairias įmones, veikiančias technologijų srityje, nuo Saulės energijos keitiklių iki prijungiamų prie interneto automobilių, vėjo energijos ir saugumo įrangos.

Kibernetinio saugumo įstatyme bus apibrėžta, kaip valdžios institucijos gali vertinti riziką kritiniuose sektoriuose ir kaip bus sprendžiama, kuriuos tiekėjus uždrausti tam tikrose rinkos dalyse. Tai apimtų tokias rizikas kaip tai, ar komponentus gaminančios įmonės yra įsikūrusios ES nepalankiose šalyse, ypač Kinijoje.

Kadangi rizikos vertinimas ir priemonės telekomunikacijų sektoriuje jau yra apibrėžti, galima priimti sprendimą oficialiai uždrausti didelės rizikos 5G įrangos tiekėjus. Įstatymo projektu nebus „paverstas“ savanoriškas priemonių rinkinys į privalomą reikalavimą; vietoj to pačiame įstatyme bus nurodyta, kad didelės rizikos tiekėjai turėtų būti uždrausti.

Virkkunen sakė, kad po įstatymo įsigaliojimo operatoriams bus suteiktas trejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį jie turės palaipsniui atsisakyti didelės rizikos tiekėjų. ES vykdomoji institucija apskaičiavo, kad „ekonominis poveikis“ palaipsniui atsisakant didelės rizikos tiekėjų mobiliojo ryšio tinkle būtų nuo 3 iki 4 mlrd. eurų (nuostolių), sakė ji.

ES sostinės „dabar daug investuoja į gynybą ir saugumą, tačiau tuo pačiu metu negalime leisti, kad kritinės infrastruktūros svarbiausiose dalyse dirbtų didelės rizikos tiekėjai“, sakė vykdomoji viceprezidentė.

Komisija mano, kad kol kas neįmanoma oficialiai uždrausti tiekėjų, veikiančių kitose nei telekomunikacijų srityse, nes šiuose sektoriuose rizikos vertinimas dar neatliktas.

Įmonės, kurių atžvilgiu anksčiau buvo pareikalauta griežtesnio tikrinimo, yra oro uostų saugumo skaitytuvų gamintojas „Nuctech“, stebėjimo kamerų gamintojas „Hikvision“, „Huawei“ komponentai, jungiantys Saulės baterijas prie Europos energetikos tinklo, ir Kinijos prie interneto prisijungiančių automobilių gamintojai.

Kai kurios Europos vyriausybės, taip pat ES, taip pat uždraudė savo pareigūnams naudoti Kinijai priklausančią socialinės žiniasklaidos programėlę „TikTok“ darbo telefonuose.

Dar neaišku, kurios institucijos bus įpareigotos tvarkyti didelės rizikos tiekėjų sąrašą ir ar tai bus daroma ES ar nacionaliniu lygmeniu.

Pasiūlymas bus svarstomas Europos Parlamente ir ES Taryboje. Tikimasi, kad jis susidurs su dideliu pasipriešinimu iš nacionalinių sostinių, kurios bijo, kad Briuselis kišasi į nacionalinę saugumo politiką.

Europos Komisijos atstovas atsisakė komentuoti.