infa.lt

Kasmetinis politinio ir verslo elito susibūrimas Davose vyksta tuo metu, kai Europa susiduria su didžiausiu išbandymu savo santykiuose su Vašingtonu, savo ekonominiu modeliu ir saugumo architektūra, rašo „Euronews“ leidinys.

Daugumai nuolatinių Davoso dalyvių sekmadienis prieš didžiausią pasaulyje ekonominį ir politinį viršūnių susitikimą atrodė neįprastai įtemptas.

Jie sako, kad šių metų Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) žada būti nepakartojamas.

Kitaip tariant, ramiame, nors ir vėsiame Šveicarijos kurortiniame mieste, į kurį ruošiasi susirinkti pasaulio lyderiai, nerimas darosi vis labiau juntamas, nes tai beveik neabejotinai virs esminiu esamos tarptautinės sistemos persvarstymu.

Visų akys nukreiptos į savaitės vidurį, nes laukiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pirmą kartą per šešerius metus pasirodys viršūnių susitikime, atvykdamas įtampos fone, dėl jo bandymų perimti Grenlandiją, grasinimų tarifais Europos sąjungininkams ir karinės intervencijos Venesueloje metu.

Metinis politikos ir verslo elito susitikimas vyksta tuo metu, kai Europa susiduria su didžiausiu išbandymu savo santykiuose su Vašingtonu, savo ekonomikos modeliu ir saugumo struktūra.

Donaldas Trampas kalbės apie savo šalį, o europiečiai tikisi atsakymų.

Nepaisant tarptautinės aplinkos, trečiadienį Trampo pagrindinė kalba greičiausiai bus daugiausia skirta jo paties šalies problemoms.

Prezidentas susiduria su vidaus spaudimu dėl įperkamumo, ir Trampas nori tai kompensuoti, atskleisdamas „iniciatyvas, skirtas sumažinti būsto išlaidas“ ir „reklamuodamas savo ekonominę darbotvarkę, kuri paskatino Jungtines Valstijas tapti pasaulio ekonomikos augimo lydere“, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Tačiau Trampas taip pat kreipsis tiesiogiai į Europos lyderius. Jis „pabrėš, kad Jungtinės Valstijos ir Europa turi palikti už nugaros ekonominę stagnaciją ir ją sukėlusias politikos priemones“, informavo valdininkas.

Tai kas vyksta Davose, nelieka Davose

Taip pat kyla klausimas dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, kurį Trumpas desperatiškai siekia užbaigti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris taip pat asmeniškai dalyvaus Davose, tikisi susitikti su Trampu, kad pasirašytų naujas saugumo garantijas dėl galimo paliaubų susitarimo su Rusija.

G7 lyderiai taip pat siekia diskusijų dėl Ukrainos.

Didžiausia Vašingtono delegacija Davoso forume, kurią sudaro JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, specialusis pasiuntinys Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ir žentas Jaredas Kushneris, kurie visi yra atlikę svarbų vaidmenį Ukrainos klausimu.

Nors Baltieji rūmai teigia, kad dvišalių susitikimų nėra numatyta, Vitkofo ir Kushnerio, kurie laikomi svarbiausiais bet kokių derybų su Maskva ir Kijevu dalyviais, dalyvavimas leidžia vidaus informacijos šaltiniams manyti, kad Davose bus pasirašytas susitarimas tarp Trampo ir Zelenskio.

Tuo tarpu Donaldas Trampas, paskelbęs pirmuosius „Taikos tarybos“ narius, esą svarsto galimybę surengti pirmąjį „Taikos tarybos“ susitikimą dėl Gazos Davose.

1 milijardo JAV dolerių (863 milijonų eurų) įnašas užtikrina nuolatinę narystę Trampo vadovaujamoje valdyboje, o ne trejų metų kadenciją, kuriai netaikomi jokie įnašo reikalavimai, teigė JAV pareigūnas, anonimiškai kalbėjęs apie chartiją, kuri nebuvo paskelbta viešai. Pareigūnas sakė, kad surinkti pinigai bus panaudoti Gazos atstatymui.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas priėmė kvietimą prisijungti prie Taikos tarybos, sekmadienį valstybiniam radijui sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Orbánas yra vienas iš karščiausių Trampo rėmėjų Europoje.

Jordanija, Graikija, Kipras ir Pakistanas taip pat sekmadienį pranešė, kad gavo kvietimus. Kanada, Turkija, Egiptas, Paragvajus, Argentina ir Albanija jau pranešė, kad buvo pakviestos, o Indijos pareigūnas atskleidė, kad Delis taip pat gavo kvietimą. Nėra aišku, kiek šalių iš viso buvo pakviesta.

Penktadienį pasaulio lyderiams išsiųstuose laiškuose, kuriuose jie buvo pakviesti tapti „steigiamaisiais nariais“, D. Trampas teigė, kad Taikos taryba „pradės drąsų naują požiūrį į pasaulinių konfliktų sprendimą“.

Kritikai teigia, kad taryba gali būti JAV prezidento bandymas sukurti alternatyvą JT, kuri būtų D. Trampo asmeninėje kontrolėje.

Susitikimas vyksta tuo metu, kai Europa kovoja su vangiu ekonomikos augimu, visada pasiruošusia šaudyti Maskva prie rytinės sienos ir klausimais apie žemyno gebėjimą apsiginti be pilnų JAV saugumo garantijų.

Kas pasaulinė „tvarka“ griūva, liudija tas faktas, jog Ekonomikos forumo organizatoriai iš oficialios darbotvarkės išbraukė tokias temas kaip lyčių įvairovė ir klimato kaita, tik tokiomis sąlygomis Trampas sutiko dalyvauti forume, praneša britų „The Times“ leidinys.

Mes galime pykti ant jo, laikyti jį atstumiančiu, bet Donaldas Trampas yra išrinktasis prezidentas ir vis dar yra valdžioje, vadovauja didžiausiai pasaulio valstybei. Jis veikia iš galios pozicijų, įkūnydamas naują erą, į kurią mes įžengėme. Ši tvarka, arba, tiksliau, betvarkė, kurią mums sunku priimti, su kuria mes, šveicarai, kovojame. Ji susideda iš imperializmo, protekcionizmo, socialinių nesutarimų, dezinformacijos, karų ir blogėjančio klimato, rašo šveicarų „Le Temps“ leidinys.