infa.lt

Vyriausybės skiria rekordines subsidijas (finansinį palaikymą iš mokesčių pinigų) savo elektros energijos sistemoms, reaguodamos į spaudimą spręsti struktūrines problemas, susijusias su ES kontinentiniu elektros tinklu, praneša „Euractiv“ leidinys.

Artimiausi metai bus lemtingi, nes Briuselis ragins ES šalis perduoti daugiau įgaliojimų nacionaliniams tinklams, siekdamas sumažinti elektros kainas.

Europos tinklo parengimas aptarnauti visus jos piliečius iki 2050 m. kainuos apie 1,2 trilijono eurų. Viena analitinė grupė žada 560 milijardų eurų sutaupymus, jei „šiaurės žvaigždės“ tinklas galės būti planuojamas ir kontroliuojamas iš ES sostinės. Energetikos komisaras Dan Jørgensen sutiko su šiuo skaičiumi.

Briuselio energetikos pareigūnai artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti savo viziją dėl pokyčių. Šiuo metu už uždarų durų peržiūrimos tarpvalstybinės elektros prekybos taisyklės.

Tačiau didžiosios ES šalys iš pradžių į naują iniciatyvą reagavo vangiai.

Laikini sprendimai

Vietoj to, tokios šalys kaip Vokietija renkasi „trumpalaikius sprendimus“, sakė Andreas Fischer, vyresnysis ekonomistas Kelno ekonomikos tyrimų institute.

Jo skaičiavimais, Berlynas, siekdamas mažesnių kainų, vien į elektros energijos sistemą investuos daugiau nei 30 mlrd. eurų. Tai apimtų 6,5 mlrd. eurų subsidijas tinklo mokesčiams, apie 15 mlrd. eurų subsidijas atsinaujinančiai energijai ir specialią 1,5 mlrd. eurų pramonės tarifų schemą.

Prancūzija skiria beveik 11 mlrd. eurų savo pajėgumų rinkai, pramonei ir atsinaujinančiųjų išteklių subsidijoms. Lenkija išleis 3 mlrd. eurų savo valstybės kontroliuojamam rinkos mechanizmui ir CO2 išlaidų kompensavimui sunkiosios pramonės įmonėms. Tuo tarpu Austrija išleidžia 500 mln. eurų, kad vieneriems metams sumažintų elektros mokesčius.

Pirmoji pasiskundė Portugalija

„Šalys, kurios gali investuoti daug daugiau… skirdamos viešąsias lėšas elektros sistemai… dirbtinai mažina elektros kainą“, – sakė energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

Europos Komisija atsisakė komentuoti konkrečius atvejus. Tačiau konkurencijos komisarė Teresa Ribera sukūrė naują subsidijų sistemą, neoficialiai vadinamą CISAF, kuri ES šalims suteikia daugiau laisvės energetikos subsidijų srityje.

Berlyno metinė 1,5 mlrd. eurų subsidija pramonės elektros tarifams remiasi Ribera įvestais bloko valstybės pagalbos sistemos pakeitimais.

Per mažiau nei 12 mėnesių, kol galioja CISAF, Briuselis pagal naujas taisykles patvirtino 18,4 mlrd. eurų subsidijas, neįskaitant Vokietijos schemos, kuri dar turi būti oficialiai patvirtinta.

Reformų atidėliojimas

Panašu, kad nacionaliniai politikos formuotojai subsidijoms teikia pirmenybę prieš platesnes rinkos reformas.

Berlynas atmetė galimybę atsisakyti vieningos elektros kainos, dėl kurios didėja namų ūkio sąskaitos, nepaisydamas kaimynų ir ES priežiūros institucijos ACER spaudimo. Paryžius priešinasi reformoms, kuriomis siekiama pašalinti nuolatinį tarpvalstybinio kabelio pralaidumo trikdį Pirėnuose.

„Kol bandysime apeiti ekonomiką, praleisime progą realiai pagerinti sistemą“, – sakė Andreas Jahn iš švarios energijos propagavimo grupės RAP.

Tik įgyvendindami galimai skausmingas reformas politikai galėtų „ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti elektros kainas“, – paaiškino Fischer.

Tačiau, nepaisant pramonės ir ekspertų spaudimo įgyvendinti reformas, Berlynas užsiima senų idėjų, pavyzdžiui, specialių subsidijuojamų pramonės tarifų ir naujų dujų jėgainių, perdirbimu, o rinkimų pažadus sumažinti elektros mokesčius namų ūkiams atmeta.

„Energetikos ministerijos vadovybė yra nekompetentinga, neturi idėjų ir plano“, – sakė vienas ilgametis sostinės politikos ratų dalyvis, paprašęs neskelbti jo vardo, bijodamas pasekmių.

Vietoj to, kad kramtytų senas idėjas, nacionalinės sostinės turėtų leisti ES jas pažadinti, siūlo Jahn. „Briuselis šiuo metu turi geresnių idėjų nei valstybės narės.“

infa.lt: O gal valstybės jau atsikando Briuselio idėjų, už kurių įgyvendinimo pasekmes pastarasis neatsako? – O gal išskaidrinus sistemą taps sunkiau manipuliuoti kainomis ir sumažės otkatai? – O gal viskas kartu?