infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Kinijos įmonės pradeda didelio masto interneto palydovų grupių diegimą Žemės orbitoje. Praėjusio mėnesio pabaigoje Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai (ITU) buvo pateikta daugiau nei dešimt paraiškų iš Kinijos operatorių.

Ambicingiausi projektai, CTC-1 ir CTC-2, numato paleisti beveik po 100 000 palydovų kiekvienas. Tai tapo atsakymu į augantį Kinijos susirūpinimą dėl Žemės artimosios orbitos perpildymo, kuris daugiausia yra susijęs su Elono Musko palydovų tinklo „Starlink“ veikla, praneša SCMP leidinys.

Žemoji Žemės orbita tampa vienu iš svarbiausių ir labiausiai deficitiniu pasaulio kosminės ekonomikos išteklių. Šiai dienai čia pagrindinį vaidmenį atlieka privati amerikiečių kompanija „SpaceX“, kurios sistema „Starlink“ sudaro didžiąją dalį aktyvių palydovų orbitoje.

Radijo dažnių spektras ir orbitinės pozicijos yra ribotos, ir tas, kuris jas užims pirmas, gaus ilgalaikį pranašumą. Būtent praėjusios savaitės pabaigoje JAV Federalinė ryšių komisija patvirtino papildomų 7500 antros kartos „Starlink“ palydovų paleidimą.

Tuo pačiu metu savo projektus plėtoja ir Kinija. Du didžiausi projektai, CTC-1 ir СТС-2, prašo leidimo paleisti po 96 714 palydovų.

Be to, praėjusį mėnesį reguliavimo institucijai buvo pateiktos mažesnio, bet vis tiek reikšmingo masto projektų paraiškos: „China Mobile“ nori paleisti 2520 palydovų, o „Shanghai Spacecom“ – 1296 palydovus, priklausančius „Qianfan“ grupei.

Didesni tinklai, tokie kaip „Govan“ (apie 13 000 palydovų) ir tas pats „Qianfan“ (iki 2030 m. palydovų turėtų būti daugiau nei 15 000), taip pat yra rengiami.

Pekinas reiškia rimtą susirūpinimą dėl „Starlink“.

„SpaceX“ planai paleisti 42 000 palydovų gerokai lenkia kitų operatorių projektus, sukeldami perkrovimą bendrose orbitose ir didindami susidūrimo riziką.

Gruodį vienas iš „Starlink“ palydovų sugedo ir pradėjo nekontroliuojamą nusileidimą. Visi tinklo palydovai yra skirti penkerių metų eksploatacijai, po kurios planuojama juos nuimti iš orbitos.

„SpaceX“ imasi priemonių rizikai sumažinti. Šio mėnesio pradžioje bendrovė paskelbė planus sumažinti maždaug 4 400 palydovų orbitą nuo 550 iki 480 kilometrų. Šis sprendimas skirtas sumažinti susidūrimų tikimybę. Pagal ITU klasifikaciją, palydovai žemoje Žemės orbitoje paprastai veikia 400–2000 kilometrų aukštyje.

Pagal 2019 m. nustatytas ITU taisykles, operatoriai turi septynerius metus nuo paraiškos pateikimo dienos, kad pradėtų eksploatuoti sistemą. Per šį laikotarpį jie turi paleisti 10% palydovų per dvejus metus, 50% – per penkerius metus ir užbaigti visos grupės diegimą per septynerius metus.

Tai sukuria griežtus laiko rėmus ambicingų Kinijos ir kitų kosminės lenktynės dalyvių planų įgyvendinimui.