infa.lt

Kariuomenės vadas, Raimundas Vaikšnoras, pasisakymo Kapčiamiestyje metu
Foto: vaizdo įrašo kadras

Žurnalistė, Giedrė Gorienė, pasidalijo įspūdžiais iš vakar Kapčiamiestyje vykusio Krašto apsaugos pareigūnų susitikimo su gyventojais, diskutuojant apie jų žemės ir būstų nusavinimą, numatytam ten įrengti kariuomenės poligonui. Toliau autorės tekstas:

Kariuomenės vadovybės susitikimas su Kapčiamiesčio gyventojais baigėsi visišku fiasko. Kaip sakoma, „į vienus vartus“. Susitikimo „vinis“ – Lietuvos kariuomenės vado R. Vaikšnoro frazė, kad „turime pasirinkti, ar bučiuosime okupantams batus, ar būsime pasiruošę gintis“.

Vis dar negaliu patikėti, jog tai – Lietuvos kariuomenės vadas, o ne TS-LKD vienas iš „torpedų“.

Kitas momentas – kas jiems patarinėja komunikacijos klausimais? Tikrai nebuvo Generolo Maršalo mokykloje Garmiše strateginio bendravimo kursuose? Kažkada man teko ten dalyvauti.

Mes, surinkti žurnalistai iš visos Europos, uždavinėjome nepatogius klausimus Europos kariuomenių vadams, o jie buvo mokomi atsakinėti. Taip pat reikėdavo jiems atsakinėti mums ir į nepatogios, sumodeliuotos karinės situacijos klausimus.

Ir, kai dabar stebiu Vaikšnorą, tai, ko Garmiše buvo mokomi – kaip bendrauti su visuomene ir žiniasklaida – Europos kariuomenių vadai, tai Vaikšnoras elgiasi absoliučiai priešingai!

O dabar panagrinėkime, kokias esmines klaidas padarė Raimundas Vaikšnoras.

Pirmiausia, ta jo frazė – „turime pasirinkti, ar bučiuosime okupantams batus, ar būsime pasiruošę gintis?“ – tai absoliučiai melaginga dilema! Žmonėms buvo pasiūlyti tik DU pasirinkimai: arba „bučiuoti okupantams batus“, arba sutikti su jų žemių nusavinimu ir sodybų griovimu.

Tai, gerb. kariuomenės vade, yra klasikinė manipuliacijos schema, kai sąmoningai ištrinami visi TARPINIAI variantai: dialogas, alternatyvios vietos, mažesnio masto sprendimai, realus bendruomenės įtraukimas.

Susidaro įspūdis, kad kariuomenės komunikacijos „specialistai“ nesupranta, jog valstybė nėra vien tik kariuomenė, o gynyba – vien tik poligonas konkretaus žmogaus kieme!

Antra, tokia retorika psichologiškai spaudžia piliečius, kurie naudojasi konstitucine teise protestuoti. Kapčiamiesčio žmonės nėra „taikos mylėtojai bet kokia kaina“ ar „potencialūs kolaborantai“.

Jie yra piliečiai, kuriems sakoma: jūsų namai – priemonė. Tai yra labai pavojinga riba, nes nuo šios akimirkos bet koks prieštaravimas valdžios sprendimui gali būti prilygintas išdavystei!

Trečia, tokia kariuomenės vado kalba peržengia civilinės–karinės pusiausvyros ribą. Kariuomenė demokratinėje valstybėje GINA ŠALĮ, bet neskirsto visuomenės į „pasiruošusius gintis“ ir „bučiuojančius batus“.

Tai jau yra ne saugumo, o IDEOLOGINĖS DRAUSMĖS kalba. Istoriškai tokia kalba, ponas Vaikšnorai, visada baigdavosi tuo, kad valstybė pradėdavo bijoti savo pačios piliečių.

Ketvirta, ši Lietuvos kariuomenės vado frazė dehumanizuoja konkrečius žmones. Čia nebekalbama apie realias šeimas, sodybas, žemę, kapus, atmintį, gyvenimus… Vietoj to atsiranda ABSTRAKTUS „saugumo interesas“, kuriam žmogus turi tyliai pasiaukoti (?!).

Deja, ponai karininkai: valstybė, kuri saugumą stato prieš žmogų, ilgainiui praranda… abu.

Ir galiausiai – paradoksas. Jei žmonėms, kurie klausia „kodėl čia, kodėl dabar ir kodėl mūsų sąskaita“, atsakoma metafora apie batų bučiavimą, tai, ponas Vaikšnorai, čia jau yra ne stiprybės, o silpnumo ženklas! Stipri valstybė geba įtikinti. Silpna – gąsdina. O kai savi gąsdina savus, priešui net nereikia stengtis.

Taigi, gerbiama Lietuvos kariuomenės vadovybe, tikra gynyba neprasideda nuo poligono. Ji prasideda nuo PASITIKĖJIMO. Bet kai Lietuvos kariuomenės vadas piliečiams meta frazę apie „okupantų batų bučiavimą“, tas pasitikėjimas ne šiaip silpninamas – jis yra sulaužomas.

Tokia kalba ne mobilizuoja visuomenę, o ją supriešina, ne stiprina valstybę, o paverčia ją jėgos struktūros projektu, kuriame žmogus yra tik kliūtis arba resursas.

Ir pabaigai – kas nors pasakykite ponui Vaikšnorui, kad tai, kaip jis kalba su Kapčiamiesčio poligono kritikais, yra SPAUDIMO kalba. O spaudimu pastatyta „gynyba“ griūva pirmoji.

P.S. Ir dar. Gerb. Artūrai Skardžiau, kaip manote, ar nebūtų tikslinga atlikti (visų naujų) poligonų auditą?

Kas konkrečiai nustatė, kokiose teritorijose turi būti poligonai?

Kas jau turėjo žemes, o kas įsigijo, kai jau buvo žinoma teritorija? (Ar niekas nepasinaudojo informacija apie būsimas poligonų teritorijas ir pigiai neprisipirko žemių, kad paskui valstybei brangiai parduotų?)

Analogiško tyrimo reikėtų ir dėl Kapčiamiesčio poligono (gal kas nors nori uždirbti ir dėl kokios vienos ar kitos pavardės kenčia kitų žmonių, kurie nenori niekur kraustytis) interesai?).

Reikia audito. Visų konservatorių valdymo laikais suplanuotų poligonų audito. Socdemai – tik konservatorių planų vykdytojai.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.