infa.lt

Protestas Grenlandijoje prieš prisijungimą prie JAV
Foto pasidalinta FB

Generolas seras Rupertas Smithas apmąsto Vašingtono puolimą prieš Venesuelą, ankstesnes Vakarų intervencijas Irake, Afganistane ir buvusioje Jugoslavijoje – ir kodėl kariai kartais turi nepaklusti įsakymams, rašo „Euractiv“ leidinys.

JAV puolimas prieš Venesuelą ir jos lyderio Nicolás Maduro pagrobimas sukėlė tarptautinį pasmerkimą, o daugelis lyderių, teisininkų ir analitikų įspėjo, kad toks žingsnis yra neteisėtas ir gali paskatinti Rusiją ir Kiniją (pakartotinai) pradėti panašius puolimus atitinkamai prieš Ukrainą ir Taivaną.

Šeštadienio dramatiški įvykiai taip pat sukėlė baimę Europoje, kad Donaldas Trampas netrukus gali įvykdyti savo pažadą įsiveržti į Grenlandiją, nes JAV prezidentas ir kiti Amerikos pareigūnai pastarosiomis dienomis smarkiai sustiprino grasinimus aneksuoti mineralais turtingą Danijos teritoriją.

Norėdamas suprasti, kas vyksta ir kur tai veda, „Euractiv“ susitiko su generolu seru Rupertu Smithu, britų karininku, kuris 1998–2001 m. ėjo NATO Europos pajėgų vado pavaduotojo pareigas ir atliko pagrindinį vaidmenį NATO veiksmuose prieš Jugoslaviją Kosovo konflikte. Smithas taip pat yra plačiai pripažintos knygos apie šiuolaikinį karą autorius.

Kaip vertinate JAV puolimą prieš Venesuelą?

Mano pirmoji reakcija yra tokia pati kaip ir daugumos žiniasklaidos: tai yra tarpvalstybinio elgesio normų pažeidimas. Man tai atrodo kaip vienos šalies ginkluotas puolimas prieš kitą šalį, o tai pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją, kurią abi šalys yra pasirašiusios.

JAV, atrodo, tiki, kad nušalinus Maduro, jos iš esmės galės kontroliuoti Venesuelą. Ar tai yra teisėtas karinis tikslas?

Tai nėra karinis tikslas: tai politinis tikslas. Karinės pajėgos yra tik priemonė, kurią JAV naudoja šiam tikslui pasiekti. Bet jei JAV tikrai rimtai kalba, kad dabar valdys Venesuelą, tada kiti žmonės tikėsis, kad ji bus atsakinga už savo veiksmų pasekmes.

Kitaip tariant: jei ji tai sugadino, tai ir atsako už tai. Mes jau matėme, kaip tai vyko Irake ir Afganistane.

Ar manote, kad JAV puolimas prieš Venesuelą yra potencialiai toks pat klaidingas kaip invazijos į Iraką ir Afganistaną?

Kas žino? Bet atsižvelgiant į tai, ką JAV padarė Venesueloje, ir į tai, kad jos sako Venesuelai, jog jei ji nedarys to, ko jos nori, jos sugrįš ir padarys tai dar kartą, manau, kad esame ant slidžios nuokalnės… Bet nemanau, kad tai bus kaip Irake, nes JAV nesiruošia dislokuoti daug karių ir jos nepašalino Venesuelos kariuomenės.

Nuo to laiko, kai įvyko šis išpuolis, Donaldas Trampas (Donald Trump) ir kiti JAV pareigūnai sustiprino grasinimus aneksuoti Grenlandiją, teigdami, kad JAV jos reikia, norint sumažinti Rusijos ir Kinijos įtaką Arktyje. Ar tai yra pagrįstas argumentas?

Ne. Koks yra karinis argumentas invazijai į Grenlandiją? JAV jau yra ten. JAV povandeniniai laivai jau dešimtmečius plaukioja po Arkties ledu. NATO esmė yra ta, kad ji jau yra jūsų gynybos dalis.

Danija yra sąjungininkė, ar ne? Donaldas Trampas pateikia ekonominį argumentą dėl Grenlandijos aneksijos, bet tai nėra karinis argumentas.

Ką manote apie ekonominį argumentą dėl Grenlandijos užėmimo, būtent, kad joje yra daug JAV reikalingų kritinių mineralų?

Aš tikrai nepriimtu argumento, kad „ten yra daug naudingųjų iškasenų. Aš noriu tų iškasenų. Todėl aš noriu tos vietos“.

Žinoma, jūs galite norėti daugiau išteklių. Bet tada jūs turėtumėte juos nusipirkti. Mes taip ir darome: mes prekiaujame.

Jūs neinate ir nežudote visų. Jei mes eisime tuo keliu, manau, kad tai bus labai klaidingas kelias.

Ar manote, kad kareivių nuomonė apie tam tikrų karinių veiksmų teisėtumą ar moralumą turėtų daryti įtaką jų elgesiui?

Taip. Paklusimas įsakymams nėra gynyba. Iš esmės būtent apie tai buvo Niurnbergo procesai [nacių lyderių po Antrojo pasaulinio karo]. Ir nuo tada tokiose vietose kaip Haga vyresniųjų vadų atsakomybė yra svarbi teismo proceso dalis.

Kuo aukštesnis vado rangas, tuo sunkesnė atsakomybės našta. Nes kitaip galite perduoti nurodymus kam nors atlikti x, y ar z veiksmus ir sukurti situaciją, kurioje kažkas tampa kaltas, nors jis tik vykdo jūsų nurodymus.

Jūs buvote NATO pavaduotojas vadas per 1999 m. Serbijos bombardavimą. „Nepriklausoma“ tarptautinė komisija Kosove šią operaciją įvertino kaip „neteisėtą, bet pateisinamą“, argumentuodama, kad ji buvo būtina siekiant apsaugoti etninius albanus nuo serbų atakų. Kaip tuomet sprendėte intervencijos teisėtumo ir moralės klausimą?

Savo knygoje [The Utility of Force] aprašau savo mintis apie tai ir apie tai, ar norėjau būti to dalimi. Ir nusprendžiau, kad būsiu, remdamasis tuo, kad jei eidamas gatve aiškiai girdėčiau, kaip savo namuose yra prievartaujama moteris, tai turėčiau teisę įsibrauti į jos namus ir ją išgelbėti. Ir tai, labai supaprastintai tariant, tokia buvo situacija Kosove.

Ką turėtų daryti kareivis, jei jaučia, kad jo prašoma padaryti ką nors neteisėto?

Jis turėtų atsistatydinti. Tačiau reikia prisiminti, kad įstatymus priima vyriausybė. Taigi karys ar vadas gali turėti abejonių, bet vyriausybė jiems nuolat kartos: „Viskas gerai. Jėga yra teisė. Aš tai patvirtinu.“ Todėl atsisakyti vykdyti įsakymą gali būti labai sunku, ypač autokratinėje ar diktatoriškoje valstybėje.