infa.lt

Asociatyvo nuotr. Vokietijos šarvuočiaii pakeliui į Lietuvą (2017 m) | magazin.spiegel.de nuotr.

Seimas patvirtino 2026 m. valstybės biudžetą su rekordinėmis išlaidomis gynybai – 5,38% BVP, kas reiškia 4,79 mlrd. eurų. Tai skaičiuojama nuo prognozuojamo visos šalies BVP (pagal SEB ir Finansų ministeriją – apie 89–90 mlrd. eurų), bet mokama tik iš vyriausybės kontroliuojamo valstybės biudžeto pajamų ( kuris sieks maždaug~20 mlrd. eurų).

Palyginti su 2025 m. gynybos biudžetu (~3,59 mlrd. eurų, arba ~4,5% BVP) – padidėjimas ~1,2 mlrd. eurų. Dabartiniai 4,79 mlrd eurų – apytiksliai ketvirtadalis (24%) viso valstybės biudžeto.

Kaip Lietuvai – tai daug, bet ar tie milijardai realiai sustiprins saugumą, ar išnyks biurokratijoje, kas gali ypač paaiškėti po KAM audito?

Kiek pinigų ir iš kur? – 5,38% BVP – rekordinis procentas, bet absoliuti suma (4,79 mlrd. eurų) priklauso nuo BVP prognozės.

Jei BVP bus žemesnis (pvz., dėl lėtesnio augimo, kaip prognozuoja Lietuvos bankas – 3,2% 2026 m.), procentas gali pasikeisti, o pinigai – likti tie patys. Finansavimas ateina iš mokesčių reformos: progresiniai GPM (vidutiniokai mokės daugiau), PVM šildymui 21% (sąskaitos +20–50 €/mėn.) ir kiti „kabliukai“.

2025 m. biudžetas gynybai buvo įvykdytas 99% pagal planą, bet ar 2026 m. nebus perkaitimo?

Kaip bus išleista? Pagal KAM:

• 1,7 mlrd. eurų – ginkluotei ir karinei įrangai įsigyti (paankstinti pirkimai).
• 700 mln. eurų – per Valstybės gynybos fondą (naujas instrumentas, skirtas infrastruktūrai ir rezervams).
• Likutis – šaukimui į kariuomenę (kuris vyks visus metus, >5000 jaunuolių), kariuomenės algoms, mokymams ir infrastruktūrai (pvz., poligonai, bazės). Šaukimas prasideda jau penktadienį, sausio 9 d.

Bet čia slypi kabliukas: KAM sistemos auditas (Seimas gruodį nurodė Valstybės kontrolei atlikti 2021–2025 m. išlaidų auditą – tikrinami ~8 mlrd. eurų viešiesiems pirkimams, prekėms ir paslaugoms).

• Estija gynybai skiria 5-5,4% nuo BVP – pinigais, apie 2-3 mlrd eurų (priklausomai nuo BVP prognozės ~50–60 mlrd. eurų),
• Latvija karinėms reikmėms skirs – 4,91% BVP – pinigais 2,16 mlrd. eurų,
• Lietuva – 5,38% BVP, pinigais – 4,79 mlrd eurų.

Baltijos šalys pirmauja NATO rytiniame flange pagal išlaidas gynybai, bet ar jos didina saugumą – atskleis auditas, ar ankstesni milijardai buvo išleisti skaidriai, ar nebuvo švaistymo, permokėjimo. Nors yra ir kita galimybė – audito išvados bus pakištos po kilimu, kad nekiltų neracionaliai naudojamų mokesčių lėšų skandalas.

Ar tapsime saugesni? Oficialiai – taip: daugiau ginklų, stipresnė kariuomenė, NATO įsipareigojimai viršyti.

Bet skeptiškai: tie 4,79 mlrd. eurų (arba ~1300 € kiekvienam lietuviui) gali sustiprinti tik popieriuje, jei lėšos bus naudojamos tiltų minavimui, betoninių ar net surenkamų metalinių „ežių“ pirkimui, puolimui pritaikytiems tankams pirkti bei kitiems piariniams dalykams, kurie niekaip neapsaugo nuo dronų, raketų bei kitų nuotolinio naikinimo ginklų poveikio.

Būsimų karių šaukimas – realus, bet ar jaunuoliai bus tinkamai paruošti? – Skeptikai teigia, kad augant mokesčiams, mažėjant pinigų socialinei apsaugai, švietimui, medicininėms paslaugoms (nuotolinis „gydymas“, slaugės, pakeisiančios gydytojus, Greitosios pagalbos problemos) ir t.t. – moralinė šių karių motyvacija gali būti silpna.

Juk jie ateis iš sunkumus patiriančių šeimų. Bet skaičiuose to nepamatysime.