infa.lt

Verslininkas, Facebook naudotojas Mindaugas, pakomentavo sukauptų „Antros pakopos pensijų kaupimo“ pinigų atsiėmimo bangą, kuri pastebėta iškart po Naujųjų įsigaliojus naujoms atsiėmimo taisyklėms. Toliau infa.lt cituoja autoriaus tekstą”

Ar čia tik mano burbule toks didelis pasipiktinimo cunamis dėl pinigų atsiėmimo iš II pakopos? Nes, kiek bežiūriu, kiekvienas, kas išdrįsta atsiimti savo pačių pinigus, automatiškai tampa „finansiniu beraščiu“, kurį reikia per prievartą išmokyti, kaip gyventi teisingai.

Paradoksas: „finansiškai raštingi“ žmonės labai nori pasirūpinti „finansiškai neraštingais“ – bet neleidžiant jiems laisvai disponuoti savo lėšomis.

Kai man kyla abejonių dėl patarimus (mokamai ar nemokamai) dalijančių ekspertų kompetencijos, aš paprašau paprasto dalyko – parodyti savo asmeninius finansinius rezultatus. Nes 95% atvejų patarimus dalina tie, kurie gyvena ne iš investavimo, o iš komisinių nuo parduotų produktų.

Dalies viešosios diskusijos naratyvas dar įdomesnis: esą atsiima tik mažesnes pajamas gaunantys, mažiau išsilavinę, „neteisingų partijų“ rinkėjai. Kita dalis – tiesiai vadina žmones beraščiais. Epitetų tiek, kad net nesinori kartoti. Ir už kurias partijas jie balsuoja irgi aišku.

Paklausai kai kurių bankininkų – ir atrodo, kad be II pakopos visi masiškai išmirsime skurde. Tai vienintelis teisingas kelias. Kitos priemonės neegzistuoja, arba žmonės esą per kvaili jomis naudotis.

Vienas ekonomistas net paskelbė, kad dabar Lietuvoje vyksta „nacionalinis finansinio raštingumo egzaminas“. Tik tiek, kad pats per du dešimtmečius prie finansinio raštingumo kėlimo neprisidėjo. O ir palyginti, ar tas raštingumas gerėjo, ar blogėjo per laiką negali, nes iki šiandien jam tas buvo dzin.

Ir dar viena sena daina: į NT investuojantys – „žemesnio finansinio raštingumo“, o tie, kurie perka fondus, draudimus ir kitus bankų produktus – „išsilavinę ir racionalūs“.

Tik štai smulkmena – ilguoju laikotarpiu NT Lietuvoje dažnai pasirodė sėkmingesnė investicija nei didelė dalis siūlytų bankinių produktų, fondų ar ypač investicinis gyvybės draudimas.

Net nenoriu pasakot apie tuos šimtus žmonių, kurie pardavė turtą ir paklausę bankų suinvestavo į jų produktus ir prarado milžiniškus pinigus ir dar teismuose tąsėsi su bankais, bet tas bylas laimėjo. Nes bankų rekomenadacijos lėmė milžiniškus nuostolius. Tiesiog tai neakcentuojama.

Ironiška ir tai, kad daugiausia moralų apie finansinį neraštingumą dalina žmonės, kurie patys gyvena ne iš investicijų, o iš labai gerų atlyginimų už finansinių produktų pardavimą ar tiesiog įvaizdžio formavimą. Jų vienas ar du atlyginimai prilygsta tam, ką vidutinis II pakopos dalyvis sukaupia per 20+ metų.

Tuo tarpu tyrimai rodo priešingą vaizdą – vyresni Lietuvos gyventojai dažnai yra vieni atsakingiausių savo finansų valdytojų. Daugelis jau neturi paskolų, nebemoka palūkanų, turi savo būstą, gyvena pagal pajamas ir dar sugeba sutaupyti. O štai jauniams nėra toks atsakingas.

O dabar – geriausia dalis.

Valstybė mus moko finansinio raštingumo. Ta pati valstybė, kurios pajamos 21 mlrd. eurų, išlaidos – 27 mlrd., deficitas – 6 mlrd. eurų. Kas ketvirtas išleidžiamas euras – skolintas. O pensijas išmoka lizingu. Ir ši valstybė aiškina žmogui, kuris uždirba 800 eurų ir išleidžia 750, kad jis – neraštingas.

Tai čia kas ką turėtų mokyti?

Gal valstybė galėtų pasimokyti iš senjorų, kurie sugeba subalansuoti savo biudžetą be brangių skolų? Ir tik nereikia mokyti, kad asmeniniai finansai skiriasi nuo valstybės finansų.

Apie investavimą ir finansinį švietimą kalbėta metų metus – bet valstybė šių priemonių niekada nerėmė ir neremia. Priešingai, ilgainiui investavimą tik apsunkina vis didesniais mokesčiais.

Norit pavyzdžių? Valstybė skatino investuot į akcijas ir išlaikius akcijas metus nuo jų nereikėjo mokėti GPM, todėl didelė dalis investuodavo. Investuojantieji į NT anksčiau galėdavo nuomoti būstą ir per eilę metų valstybė apmokestino šią taupymo priemonę didesniais GPM mokesčiais, dabar net ir progresiniais.

Pabrangino Verslo liudijimus. Įvedė NT mokestį. Visokių biurokratinių reikalavimų įvedė naujų. O tuo tarpu bankinius produktus atleido nuo PVM, nuo pelno mokesčių mokėjimų, tam tikrai atvejais nuo NT mokesčio mokėjimo.

Į sąnaudas leidžia viską įskaityti. Atsakingą žmogų, kuris rūpinasi savo ateitimi bando paskatinti nesirūpinti ta ateitimi. Ir tada moralizuoja, kad čia kažkas kažko nedaro. Cinikų cinikai.

Kartą išgirdau juoką: bankams neapsimoka turėti finansiškai raštingus klientus, nes jie:

• nepirks brangių gyvybės draudimų
• neims kredito kortelių su 17% palūkanomis

Juokas juokais – bet skamba labai realistiškai.

Didžioji dalis žmonių finansus Lietuvoje valdo atsakingai. Taip, ne visi moka nusipirkti ETF vienetą, tačiau jie moka gyventi be skolų. Tuo tarpu viena pagrindinių „finansinio neraštingumo“ nuodėmių vadinamas taupymas indėlyje.

Tik yra viena smulkmena: kai infliaciją iš dalies užkuria valdžios sprendimai, mokesčių didinimas ir akcizai, o po to tie patys žmonės vadinami „beraščiais“, nes jų santaupos nuvertėjo – tai jau primena labai cinišką logiką.

Valdžia pati kuria infliacinę aplinką – ir pati kaltina gyventojus dėl jos pasekmių.

Ir čia ironija pasiekia aukščiausią lygį.

Ciniškumas irgi.

Autorius redakcijai žinomas

infa.lt: 2025 m. pabaigoje prognozuojama valdžios sektoriaus skola sieks apie 33–35 mlrd. EUR (priklausomai nuo šaltinio: Finansų ministerija – apie 33–35 mlrd., Valstybės kontrolė (2025 – 42.6 proc.) Europos Komisija – atitinkamai 39,6–39,9 proc. BVP).

2025 gruodžio galutiniai duomenys dar nėra (paskelbti 2026 Q1), bet prognozė 39.9–42.6% BVP (~35–37 mlrd. EUR, BVP ~88–92 mlrd. EUR).

Šaltiniai: Lietuvos finansų ministerija (2025 biudžeto projektai ir leidinys „Valstybės skola 2024“), Eurostat (2025 m. II ketv. duomenys), Trading Economics, Europos Komisija (2025 m. rudens prognozė)