infa.lt

Orešnik raketa
Foto: Telegram

Rusija dislokavo vidutinio nuotolio balistinių raketų sistemą „Orešnik“ Baltarusijoje, antradienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, paskelbdama pirmąsias nuotraukas, kuriose matoma į tarnybą įtraukta vidutinio skrydžio nuotoliobranduolinė ginkluotė, praneša „Euronews“ leidinys.

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip mobilios kovinės transporto priemonės, vežančios raketų sistemą, važiuoja per mišką kovinių pratybų metu.

Šis pranešimas paskelbtas po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos gruodžio 18 d. pareiškimo, kad „Orešnik“ į šalį atvyko diena anksčiau. Lukašenka sakė, kad Baltarusijoje bus dislokuota iki 10 tokių raketų sistemų.

Per pastarąsias savaites pateikdamas keletą naujienų apie branduolinių ginklų arsenalą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 17 d. paskelbė, kad „Orešnik“ bus pradėtas naudoti iki metų pabaigos.

Jo pareiškimas prieštaravo Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo teiginiui, kad Maskva jau 2025 m. aprūpino raketomis brigadą.

Šis dislokavimas vyksta tuo metu, kai JAV vadovaujamos taikos derybos pasiekė kritinę fazę.

Kas yra „Orešnik“?

„Orešnik“, rusų kalba reiškiantis „riešutmedis“, yra vidutinio nuotolio balistinė raketa, kurią JAV Gynybos departamentas identifikuoja kaip RS-26 „Rubež“ variantą.

Pentagonas ją apibūdina kaip „eksperimentinę“ ir pagrįstą Rusijos RS-26 tarpžemyninės balistinės raketos programa, kuri, kaip pranešama, buvo sustabdyta 2018 m.

Vakarų ekspertai mano, kad „Orešnik“ yra kilusi iš RS-26, iš kurios buvo pašalintas raketos greitintuvas, sumažinant jos veikimo nuotolį. RS-26 pati yra sutrumpinta RS-24 „Yars“ tarpžemyninės balistinės raketos versija, esanti viena pakopa mažesnė.

Raketa yra apie 15–18,5 metrų ilgio, jos skersmuo – apie 1,9 metro, ji montuojama ant mobilaus transporterio ir paleidimo įrenginio, kad būtų galima greitai ją dislokuoti ir paslėpti.

Baltarusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad „Orešnik“ veikimo nuotolis siekia iki 5000 kilometrų, todėl didžioji dalis Europos yra jos smūgio nuotolio ribose.

Rusijos valstybinė žiniasklaida teigė, kad raketa gali pasiekti Lenkijos oro bazę per 11 minučių, o NATO būstinę Briuselyje – per 17 minučių. Šių teiginių nebuvo galima patikrinti nepriklausomai.

Vidutinio nuotolio raketos gali skristi nuo 500 iki 5500 kilometrų. Panašūs ginklai buvo uždrausti pagal Vidutinio nuotolio branduolinių ginklų sutartį (INF), kurią Vašingtonas ir Maskva nutraukė 2019 m.

Putinas teigia, kad „Orešnik“ kovinės galvutės „negali būti perimtos“ ir, kad kelios iš jų, panaudotos įprastiniame smūgyje, gali būti „tokios pat pražūtingos kaip branduolinis smūgis“.

Vakarų ekspertai išreiškė skepticizmą dėl šių teiginių, sakydami, kad tai greičiausiai yra senos technologijos, perpakuotos ir reklamuojamos kaip pažangiausias „superginklas“.

Naudojimas karo veiksmuose

Rusija pirmą kartą panaudojo „Orešnik“ 2024 m. lapkričio 21 d., smogdama PA „Pivdenmash“ objektui Dnipro mieste, Ukrainos rytuose. Raketa buvo paleista iš Kapustin Jar mokymo poligono Astrachanės srityje, maždaug 800 kilometrų nuo taikinio.

Aukšti Ukrainos pareigūnai teigė, kad raketa buvo ginkluota „fiktyviomis“ kovinėmis galvutėmis be sprogmenų.

JAV ekspertai šį metodą apibūdino kaip „brangų būdą padaryti ne tiek daug žalos“. Tačiau „Orešnik“ kovinės galvutės, net ir inertiškos, gali padaryti didelę žalą dėl hipersoninės greičio sukuriamos kinetinės energijos.

Palydovinės nuotraukos parodė, kad „Pivdenmash“ pastato stogams ir netoliese esančiam privačiam sektoriui padaryta minimali žala. Ekspertai pažymėjo, kad Dnipro smūgio tikslumas yra pakankamas branduolinei, bet ne įprastinei kovinei galvutei.

Putinas apibūdino šį smūgį kaip „sėkmingą bandymą“ ir įspėjimą JAV ir Jungtinei Karalystei, kurios svarstė galimybę tiekti Ukrainai tolimojo skrydžio ginkluotę, galinčią smogti giliai į Rusijos teritoriją. Maskva iš anksto įspėjo Vašingtoną apie šį smūgį.

2024 m. gruodį, pasirašydamas saugumo paktą su Lukašenka, Putinas pareiškė, kad net ir Rusijai kontroliuojant Orešnik sistemas, Maskva leis Minskui pasirinkti taikinius. Jis pažymėjo, kad jei raketos bus naudojamos prieš taikinius, esančius arčiau Baltarusijos, jos galės nešti žymiai sunkesnį krovinį.

2024 m. Kremlius paskelbė peržiūrėtą branduolinę doktriną, kurioje teigiama, kad bet kurios šalies konvencinis (įprastine ginkluote) puolimas prieš Rusiją, remiamas branduolinės galios, bus laikomas bendru puolimu. Doktrina taip pat įtraukė Baltarusiją į Rusijos branduolinį skydą.

Rusija dar anksčiau dislokavo taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kurios teritoriją ji panaudojo 2022 m. vasarį pradėdama karinę invaziją į Ukrainą. Lukašenka teigė, kad Minskas turi keliasdešimt Rusijos taktinių branduolinių ginklų.