infa.lt

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas
Foto: File Photo / Reuters

Nesantaikos akmeniu tapo klausimas dėl įšaldytų Rusijos pinigų..

Prancūzija ir Vokietija nesutaria dėl to, ar reikėtų panaudoti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos poreikiams finansuoti. Ši situacija, kuri jau vadinama Macrono „išdavyste“, rodo tolesnį kadaise stipraus prancūzų ir vokiečių tandemo Europos Sąjungoje nuosmukį, rašo „Financial Times“ leidinys.

Straipsnio autoriai pažymi, kad Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Mercz) buvo vienas iš pagrindinių lobistų, remiančių idėją panaudoti 210 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos suverenų aktyvų Ukrainai padėti.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai tylėjo šiuo klausimu, o privačiai jo komanda išreiškė abejones dėl tokių veiksmų teisėtumo.

Galų gale paskutinę akimirką E.Macronas prisijungė prie Belgijos, Italijos ir kitų priešininkų, pasisakiusių prieš Rusijos pinigų konfiskavimą.

„Macronas išdavė Mercą, ir jis žino, kad už tai teks sumokėti kainą. Bet jis toks silpnas, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paremti [Italijos premjerę] Giorgią Meloni“, – anonimiškai sakė susipažinęs su derybomis aukštas ES diplomatas.

Kaip pažymi straipsnio autorius, šis atvejis iliustruoja naują situaciją ES, kur yra iniciatyvi Vokietija ir vangi Prancūzija. Tuo tarpu Mercas po pergalės rinkimuose jaučiasi užtikrintai remdamas Ukrainą, Macronas yra labiau apribotas dėl didelės valstybės skolos ir politinio nestabilumo šalyje.

„Eurasia Group“ analitinio centro Europos skyriaus vadovas Mujtaba Rahman konstatuoja „pilną apsivertimą“ Vokietijos ir Prancūzijos vaidmenyse. Jei per pastaruosius ketverius–penkerius metus Vokietija buvo laikoma Europos politiniu stabdžiu, tai dabar būtent Paryžius nesugeba „vykdyti savo susitarimo dalies“.

Kaip pažymi „Financial Times“, Frydrichas Mercas iš tiesų pritarė daugeliui pozicijų, kurias seniai gynė Paryžius, įskaitant Europos strateginę autonomiją, principą „pirkti europietišką“ gynybos pirkimuose ir sustiprintą bendrosios rinkos apsaugą nuo nesąžiningos Kinijos konkurencijos.

Tačiau tuo pačiu, pati Prancūzija, atrodo, atsitraukia nuo stiprios Europos principų.

„Tam tikra prasme ES niekada anksčiau nebuvo tokia prancūziška – priimdama pramonės politiką, saugumo politiką, didžiąja dalimi dėka Macrono. Tačiau Briuselyje stiprėja pojūtis, kad Prancūzija ėmė teikti pirmenybę nacionaliniams interesams, o ne ES interesams…

Sena patarlė, kad „Prancūzija – tai tik žodžiai, žodžiai, žodžiai, žodžiai, bet jokių veiksmų“, vėl tampa aktuali“, – teigia Georgina Wright, Europos politikos ekspertė Montene institute, analitiniame centre Paryžiuje.