infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktorija Chorna)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvavo Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuriame buvo aptarta padėtis Ukrainoje, Europos Sąjungos parama šaliai, tolesnės sankcijos Rusijai bei Ukrainos europinės integracijos perspektyvos. Posėdyje dalyvavo ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Diskusijose pagrindinis dėmesys buvo skirtas galimiems sprendimams dėl Ukrainos finansavimo. G.Nausėda pabrėžė, kad sprendimas dėl Ukrainos finansavimo yra gyvybiškai svarbus stiprinant Ukrainos derybines pozicijas taikos derybose ir Europos Sąjungos strateginį patikimumą.

Prezidentas akcentavo, kad Rusija toliau eskaluoja agresiją prieš Ukrainą, vykdydama masines raketų atakas, todėl Europos Sąjunga privalo imtis neatidėliotinų ir ryžtingų strateginių sprendimų. Šalies vadovo teigimu, svarbu, jog Europos Vadovų Taryba priimtų sprendimą, kuris užtikrintų nenutrūkstamą Ukrainos finansavimą bent artimiausiems dvejiems metams.

„Rusija ir toliau kalba karinių raketų kalba, todėl Europos Sąjunga privalo imtis realių ir neatidėliotinų sprendimų. Svarbu, kad pavyko apsispręsti dėl finansinės paramos suteikimo Ukrainai 2026–2027 metais. Tai užtikrins šalies finansavimo tvarumą“, – sakė Prezidentas.

Gitanas Nausėda taip pat pabrėžė būtinybę didinti spaudimą Rusijai, priimant naują – jau dvidešimtąjį – sankcijų paketą, stiprinant priemones prieš Rusijos šešėlinį laivyną, užkertant kelią sankcijų apėjimui ir plečiant sektorines ribojamąsias priemones. Jis akcentavo būtinybę sankcionuoti Rusijos naftos, dujų ir branduolinės energetikos bendroves, nutraukiant naujų sutarčių ir investicijų galimybes.

Posėdyje taip pat buvo aptartas Rusijos atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus klausimas. Prezidentas priminė, kad Lietuva buvo pirmoji valstybė, prisijungusi prie Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, ir pabrėžė, kad teisingumas ir atskaitomybė negali būti ignoruojami jokiuose taikos planuose.

Didelis dėmesys buvo skirtas Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvai. G.Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos priėmimas į ES yra strateginė investicija į ilgalaikį visos Europos saugumą, tad ragino nedelsiant atverti visus derybų skyrius su Ukraina ir Moldova bei nustatyti tikslinę Ukrainos narystės datą – ne vėliau kaip 2030 metais.

Diskusijose taip pat buvo akcentuotas skubios ir koordinuotos paramos Ukrainos energetikos sektoriui poreikis, Rusijai tęsiant sistemingus išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą.

Gitanas Nausėda priminė, kad per Klaipėdos SGD terminalą atvykstančios suskystintos dujos jau pasiekia Ukrainos vartotojus, kaip atsakas į išaugusį energijos poreikį žiemos laikotarpiu.

Be to, buvo pabrėžtas karinės paramos Ukrainai tęstinumas. Lietuvos karinė parama Ukrainai jau pasiekė 1 mlrd. eurų, įskaitant įsipareigojimą skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto.

Prezidentūros pranešime nepaminėtas esminis dalykas, – kas gi mokės tuos pinigus dėl kurių buvo derėtasi – Ukrainos finansavimas vyks iš bendro visos ES biudžeto, skolinantis 90 mlrd eurų. Vengrija, Slovakija ir Čekija gavo išlygas leisiančias joms prie to finansavimo neprisidėti.