infa.lt

Ūkininkų protestai Briuselyje
Foto: AP vaizdo įrašo kadras

Prieš didžiausią protestą nuo 1990-ųjų, ūkininkai yra piktesni nei bet kada. Mes vertiname politines reakcijas ir atsakymus pagal „raštas ir mėšlas“ skalę.

Nepaisant gausybės teisinių lengvatų ir nuolaidų, laukiama, kad apie 10 000 ūkininkų iš visų 27 ES šalių susirinks ES kvartale, kur, kaip teigia pagrindinė ES žemės ūkio lobistinė organizacija Copa-Cogeca, vyks didžiausi žemės ūkio protestai Briuselyje šį šimtmetį. Laukiama traktorių. Planuojamos kalbos, užvakar rašė „Politico“ leidinys.

Tuo tarpu jau vakar „Associated Press“ agentūra pranešė, jog ūkininkai traktoriais blokuoja kelius Briuselyje, protestuodami prieš Pietų Amerikos laisvosios prekybos susitarimą ir paleido fejerverkus Briuselyje, prie Europos Sąjungos viršūnių susitikimo vietos.

Ketvirtadienį Briuselyje, prie Europos Sąjungos lyderių viršūnių susitikimo vietos, traktoriais atvykę ūkininkai užblokavo kelius, mėtė bulves ir kiaušinius, leido fejerverkus, o policija reagavo ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis, kai protestuotojai protestavo prieš didelį laisvosios prekybos „Mercosur“ susitarimą su Pietų Amerikos šalimis.

Ūkininkai baiminasi, kad susitarimas pakenks jų pragyvenimui, iš žemės ūkio gigantės, Brazilijos, ėmus plūsti pigesnei žemės ūkio produkcijai..

Tūkstančių ūkininkų taip pat tikimasi sulaukti dviejų mitingų, kuriuos planuoja surengti ūkininkų sąjungos ir kurie vyks Liuksemburgo aikštėje, už kelių žingsnių nuo Europos Parlamento ir Europa pastato, kur susitinka 27 ES valstybių vadovai. Jie ketina aptarti prekybos susitarimo pakeitimus arba jo pasirašymo atidėjimą.

Ūkininkai atsivežė bulvių ir kiaušinių, kuriuos mėtė, taip pat dešrų ir alaus maistui, ir įnirtingai susirėmė su policija.

„Kovojame, kad apgintume savo darbo vietas visose Europos šalyse nuo Mercosur“, – sakė 23 metų prancūzų ūkininkas Armand Chevron.

Policija, apsirengusi riaušių malšinimo apranga, pastatė barikadas prie Europos Parlamento, kuris evakavo dalį darbuotojų dėl protestuotojų padarytos žalos.

Briuselyje protestuotojai degino padangas ir dirbtinį medinį karstą su užrašu „Žemės ūkis“. Jų sukeltas gaisras sukėlė juodą debesį, kuriame sukosi baltos ašarinės dujos.

„Mes nemirsime tyloje“, – buvo parašyta viename iš plakatų. „Diktatūra prasideda čia“, – buvo parašyta kitame.

Šimtai ūkininkų, tokių kaip 60-metis Pierre Vromann, atvyko traktoriais, kuriuos pastatė taip, kad užblokuotų kelius aplink svarbiausias ES institucijas.

Mercosur susitarimas būtų „blogas ūkininkams, blogas vartotojams, blogas piliečiams ir blogas Europai“, sakė Vromann, kuris netoliese esančiame Belgijos mieste Waterloo augina galvijus ir javus.

Kiti ūkininkai atvyko iš tolimų šalių, tokių kaip Ispanija ir Lenkija.

Susirėmimai tarp ūkininkų ir policijos vyko vos už kelių žingsnių nuo Europa pastato, kur 27 ES šalių lyderiai diskutavo apie prekybos susitarimą ir pasiūlymą konfiskuoti Rusijos pinigus, kad juos būtų galima panaudoti Ukrainos finansavimui.

Atsiranda vis daugiau abejonių dėl Mercosur susitarimo

Trečiadienį Italija pareiškė turinti abejonių ir prisijungė prie Prancūzijos vadovaujamos opozicijos, prieštaraujančios didelio masto transatlantinio laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir penkių aktyvių Mercosur šalių – Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Paragvajaus ir Bolivijos – pasirašymui.

Susitarimas per ateinančius 15 metų palaipsniui panaikintų muitus beveik visoms prekėms, kuriomis prekiaujama tarp dviejų blokų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvykęs į ketvirtadienio ES viršūnių susitikimą pasipriešino Mercosur susitarimui, ragindamas siekti tolesnių nuolaidų ir daugiau diskusijų sausio mėnesį. Jis sakė, kad dėl susitarimo atidėjimo diskutavo su Italijos, Lenkijos, Belgijos, Austrijos ir Airijos kolegomis.

„Ūkininkai jau susiduria su milžiniškais iššūkiais“, – sakė jis, kai ūkininkų protestai sukrėtė regionus visoje Prancūzijoje. „Mes negalime jų paaukoti dėl šio susitarimo.“

Susirūpinusi dėl stiprėjančios kraštutinės dešinės, kuri kritikuodama susitarimą telkia paramą, E. Macrono vyriausybė pareikalavo apsaugos priemonių, kad būtų galima stebėti ir sustabdyti didelius ekonominius sutrikimus ES, sugriežtinti Mercosur šalių reglamentus, pavyzdžiui, pesticidų apribojimus, ir dažniau tikrinti importą ES uostuose.

Italijos premjerė Giorgia Meloni trečiadienį Italijos parlamentui pareiškė, kad susitarimo pasirašymas artimiausiomis dienomis „būtų per ankstyvas“.

„Tai nereiškia, kad Italija ketina blokuoti ar prieštarauti (susitarimui), bet kad ji ketina patvirtinti susitarimą tik tada, kai jame bus numatytos tinkamos abipusės garantijos mūsų žemės ūkio sektoriui“, – sakė Meloni.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pasiryžusi pasirašyti susitarimą, tačiau jai reikia bent dviejų trečdalių ES valstybių narių pritarimo.

Italijos prieštaravimas suteiktų Prancūzijai pakankamai balsų, kad vetuotų von der Leyen parašą.

Graikijoje ūkininkai jau keletą savaičių visoje šalyje blokuoja greitkelius, protestuodami prieš vėluojančius žemės ūkio subsidijų mokėjimus, dideles gamybos sąnaudas ir mažas produktų kainas, kurios, jų teigimu, smaugia jų sektorių ir neleidžia sudurti galo su galu.

Galima atsvara Kinijai ir JAV

Dėl susitarimo derybos vyko 25 metus. Ratifikavus susitarimą, jis apimtų 780 milijonų žmonių rinką ir ketvirtadalį pasaulio bendrojo vidaus produkto. Susitarimo šalininkai teigia, kad jis būtų aiški alternatyva Pekino eksporto kontrolei ir Vašingtono tarifų blitzkriegui, o priešininkai sako, kad jis pakenks aplinkos apsaugos taisyklėms ir ES simboliniam žemės ūkio sektoriui.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) prieš Briuselio viršūnių susitikimą pareiškė, kad ES pasaulinis statusas nukentės, jei susitarimas bus atidėtas arba atšauktas.

„Jei Europos Sąjunga nori išlikti patikima pasaulinėje prekybos politikoje, sprendimai turi būti priimti dabar“, – sakė F. Mercas.

Susitarimas taip pat susijęs su strategine Vakarų valstybių ir Kinijos konkurencija dėl Lotynų Amerikos, teigė Europos užsienio reikalų tarybos vyresnioji mokslo darbuotoja Agathe Demarais.

„Jei ES ir Mercosur laisvosios prekybos susitarimas nebus pasirašytas, Lotynų Amerikos ekonomikos gali priartėti prie Pekino įtakos zonos“, – sakė ji.

Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa susitarimą planuoja pasirašyti šeštadienį Brazilijoje.

Pietų Amerikos susirūpinimas dėl vėlavimų

Politinės įtampos, kurios pastaraisiais metais vyravo Mercosur bloke, ypač tarp Argentinos kraštutinės dešinės prezidento Javiero Milei ir Brazilijos centro kairės Luiz Inácio Lula da Silva, dviejų pagrindinių bloko partnerių, nesustabdė Pietų Amerikos lyderių siekio sudaryti aljansą su Europa, kuris bus naudingas jų žemės ūkio sektoriams.

Lula buvo vienas iš karščiausių susitarimo rėmėjų. Kaip būsimo viršūnių susitikimo šeimininkas, Brazilijos prezidentas tikisi, kad susitarimas bus pasirašytas šeštadienį ir kad tai bus didelis diplomatinis pasiekimas prieš kitų metų visuotinius rinkimus, kuriuose jis sieks būti perrinktas.

Trečiadienio kabineto posėdyje Lula buvo akivaizdžiai susierzinęs dėl Italijos ir Prancūzijos pozicijos. Jis sakė, kad šeštadienis bus lemiamas susitarimo momentas.

„Jei to nepadarysime dabar, Brazilija nebesudarys jokių susitarimų, kol aš būsiu prezidentas“, – sakė Lula, pridurdamas, kad susitarimas „gins daugiašališkumą“, Trampui siekiant vienašališkumo.