infa.lt

Kaja Kallas
Foto: Ognen Teofilovski / Reuters

ES lyderiai „dar turi keletą dienų“, kad įtikintų Belgiją pritarti 210 mlrd. eurų „reparacijų paskolai“ prieš ketvirtadienį vyksiantį lemiamą Europos Vadovų Tarybos susitikimą, sakė bloko vyriausioji diplomatė, Kaja Kallas, praneša „Euractiv“ leidinys.

ES planas panaudoti įšaldytus Rusijos valstybės aktyvus Ukrainos karo pastangoms finansuoti tampa „vis sunkiau įgyvendinamas“, teigė ES vyriausioji diplomatė, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai kelios šalys pareiškė pritariančios Belgijos raginimams ieškoti alternatyvų vadinamajai „reparacijų paskolai“.

„Patikimiausias variantas yra reparacijų paskola, ir būtent su tuo mes ir dirbame“, – pareiškė Kaja Kallas prieš pirmadienį Briuselyje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą. „Mes dar nepasiekėme tikslo, ir tai tampa vis sunkiau, bet mes dirbame.“

K. Kallas pridūrė, kad ES pareigūnams „dar liko keletas dienų“ iki ketvirtadienio lemiamo lyderių susitikimo, kuriame jie tikisi įtikinti Belgiją paremti paskolą, nepaisant kelis mėnesius trukusio atkaklaus pasipriešinimo.

Briuselyje įsikūrusi vertybinių popierių saugykla „Euroclear“ valdo didžiąją dalį 210 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų, kurie būtų naudojami paskolai finansuoti, todėl Belgija yra pagrindinė derybų dalyvė.

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris ne kartą ragino ES prisiimti bendrą skolą, užtikrintą bloko ilgalaikiu biudžetu, siekiant paremti Kijevą, vietoj to, kad tęstų paskolos procesą, kurį jis pasmerkė kaip „iš esmės neteisingą“.

Penktadienį Italija, Bulgarija ir Malta kartu su Belgija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragino ES apsvarstyti „alternatyvias paskolos galimybes“, įskaitant bendros skolos išleidimą. Savaitgalį prie jų prisijungė Čekija.

Vengrijos lyderis Viktoras Orbánas taip pat kategoriškai prieštarauja paskolos schemai, o Slovakijos lyderis Robertas Fico, pareiškė, kad nepritars jokiam Rusijos turto panaudojimui Kijevo karinėms išlaidoms finansuoti.

Tačiau Kallas pažymėjo, kad kiti Kijevo finansavimo būdai „nelabai tinka“, o Orbánas taip pat vetuoja bet kokias pastangas išleisti bendrą skolą, kad būtų užpildyta Ukrainos didžiulė biudžeto spraga.

Komisijos duomenimis, Ukraina kitąmet balandį liks be pinigų, o 2026 ir 2027 m. susidurs su 135 mlrd. eurų biudžeto ir karinio finansavimo trūkumu.

Tuo tarpu Rusijos Centrinio bankas padavė ieškinį prieš Belgijos depozitoriumą „Euroclear“ kuris viršijo 18 trilijonų rublių (apie 119,19 mlrd eurų Lietuvos banko kursu), pranešė du su dokumentu susipažinę valdininkai.