infa.lt

Lenkijos prezidentas, Karolis Nawrockis
Foto: Kuba Stezycki / Reuters

Europa, skųsdamasi, kad Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija neprileidžia jos prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje, analogiškai elgiasi su Lenkija, pasitarimuose savo viduje.

Kaip viena iš pirmaujančių NATO valstybių, Lenkija yra nepatenkinta, kad buvo nustumta į diplomatinį užribį dėl galimo taikos susitarimo Ukrainoje, rašo „Politico“ leidinys.

Kai šią savaitę Londone susirinko Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiai, siekdami suderinti savo pozicijas dėl Vašingtono sparčių pastangų pasiekti taikos susitarimą, Lenkijos nebuvo pakviestųjų sąraše.

Tai buvo antrasis įžeidimas per kelis mėnesius, nes Varšuva taip pat negavo kvietimo į svarbų taikos viršūnių susitikimą Ženevoje lapkričio 23 d.

Lenkijos pašalinimas iš aukščiausio lygio derybų yra skaudus smūgis šaliai, kuri užėmė vieną iš aktyviausių ES pozicijų Ukrainos klausimu.

Lenkijos nusivylimo priežastys yra aiškios. Lenkija ne tik priėmė 1 milijoną ukrainiečių pabėgėlių ir yra pagrindinis tiekimo centras Ukrainai, bet Varšuva taip pat atlieka lemiamą vaidmenį spaudžiant Europą persiginkluoti.

Lenkija yra NATO šalis, kuri vienam gyventojui skiria daugiausia lėšų gynybai ir nori daugiau nei dvigubai padidinti savo kariuomenę – jau trečią pagal dydį aljanse – iki 500 000 karių.

Lenkijos premjeras, Domaldas Tuskas taip pat išreiškė nusivylimą dėl Lenkijos išstūmimo į diplomatijos nuošalę. Po susitikimo Ženevoje jis paprašė, kad jo pavardė būtų įtraukta į bendrą Europos komunikatą – tai buvo veidą gelbstintis prašymas, kuris, Varšuvos komentatorių nuomone, tik pabrėžė Lenkijos nebuvimą.

Pačioje Lenkijoje vieni peikė Tuską, kaip antraeilį politiką, kiti gi aiškino, kad nieko čia tokio, nes nieko rimto tose derybose nevyko. Tačiau faktas liko faktu – derybose Lenkijos balsas niekam nereikalingas, tačiau kai kyla logistikos klausimai – visi yiekimai ir kontaktai su Ukraina vyksta būtent per Lenkiją.

Karui prasidėjus, Lenkijos nebuvo įmanoma nepastebėti. Ji nusiuntė didžiąją dalį savo ginklų į Ukrainą, įtikino Berlyną nusiųsti „Leopard“ tankus į Kijevą ir tapo nepakeičiamu NATO logistikos centru, ypač iš oro bazės netoli Rzeszów miesto.

Tačiau didžioji dalis šio sverto poveikio išgaravo, kai klausimas priėjo prie derybų.

Dabar diskusijose, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas ugnies nutraukimo įgyvendinimui ir saugumo garantijoms, praeities parama yra mažiau svarbi nei dislokuojami ištekliai, ir Kijevas atitinkamai prisitaikė. Zelenskis dabar labiau pasikliauja sostinėmis, kurios gali pasiūlyti kažką naujo.

„Amerikiečiai mūsų nenori, Europos lyderiai mūsų nenori, Kijevas mūsų nenori – tai kas gi mūsų nori?“ – po derybų Londone karčiai paklausė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Leszekas Milleris. „Vyksta kažkas nemalonaus, ir mes turėtume nustoti apsimetinėti, kad taip nėra.“

Buvęs prezidentas Bronisław Komorowski, Tusko politinis sąjungininkas, teigė, kad Lenkijos nebuvimas atspindėjo geopolitines realijas, o ne diplomatinę nesėkmę.

Londone susirinko „trys stipriausios Europos šalys“ – politiniu, kariniu ir ekonominiu požiūriu – kurios labiausiai prisideda prie Ukrainos karo pastangų, sakė jis. Lenkija, pridūrė jis, „yra tiesiog silpnesnė“, ir nors Europa vertina Varšuvos vaidmenį, jis turi būti „atitinkamas jos realiai svarbai“.

Vienintelė Lenkijos paguoda – prezidento, Karolio Nawrockio, tiesioginiai ryšiai su Donaldu Trampu (Donald Trump), kurių neti niekas kitas Lenkijoje, net premjeras Donaldas Tuskas.

Vieno Lenkijos politiko nuomone, jei kas nors, turintis prezidento statusą, neapgins Lenkijos interesų aukščiausiu lygiu, šalis tiesiog priims bet kokį kompromisą, kurį Paryžius, Berlynas ir Londonas pasieks su Vašingtonu.

Vis tik, Vokietijos kancleris metė paguodos kaulą Lenkijai: „Mano pozicija Lenkijos atžvilgiu yra labai aiški: mes nieko nedarome be glaudaus bendradarbiavimo su Lenkija“, – praėjusią savaitę Mercas sakė Tuskui. Bėda ta, kad pats Tuskas nieko negali pasakyti, kad su juo kas būtų dėl ko nors taręsis.

infa.lt: Ir gali atsitikti taip, kad nusivyusi savo Europos kolegomis Lenkija, tiesiog priims Donaldo Trampo poziciją Ukrainos atžvilgiu ir taps dar viena opozicija Vakarų Europai, kartu su Vengrija, Slovakija, ir, panašu, kad Čekija, kai jos premjeru tapo Andrejus Babišas.

Lenkijos išdidus šlėktų kraujas gali nepakelti to, ką ji laiko pažeminimu, ir neįvertinti šio dalyko būtų labai neatsargu iš didžiųjų Europos valstybių pusės. Juk derybose be aukščiau paminėtų valstybių dalyvavo ir Suomijos prezientas Alexanderis Stubbas, o tai tapo tikru įžeidimu Lenkijai.