infa.lt

Europoje auga kibernetinio priekabiavimo tarp paauglių mastai. Ekspertai aiškinasi, kodėl skirtingose šalyse šis reiškinys pasireiškia skirtingai, kodėl pandemijos metu atvejų padaugėjo ir kokį vaidmenį vaidina šeimos struktūra, tyrimo duomenis nagrinėja „Euronews Next“.

Remiantis naujuoju Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimu, Internetinis priekabiavimas tarp vaikų ir paauglių yra visoje Europoje auganti problema, su kuria susiduria kiekviena ES šalis.

Ypač nerimą kelia tai, kad kibernetinio priekabiavimo rodikliai padidėjo visose 29 Europos šalyse ir regionuose, įtrauktuose į tyrimą. Rodikliai labai skiriasi, o labiausiai nuo to kenčiančios šalys yra Baltijos valstybės, Jungtinė Karalystė ir Airija.

Taigi, kurios šalys labiausiai nukentėjo nuo kibernetinio priekabiavimo tarp jaunimo? Kaip skiriasi Internetinio priekabiavimo lygis tarp mergaičių ir berniukų? Ar yra kokio nors ryšys tarp šeimos struktūros, pavyzdžiui, gyvenimo su vienu ar abiem tėvais, ir tikimybės tapti kibernetinio priekabiavimo auka?

Kas yra kibernetinis priekabiavimas arba kibermobingas?

Remiantis 2025 m. EBPO ataskaita „Kaip gyvena vaikai skaitmeniniame amžiuje?“, kibernetinis priekabiavimas reiškia priekabiavimą, grasinimus ar neigiamus komentarus internete, kuriuos vaikui skiria bendraamžiai ar nepažįstami asmenys. Paprastai tai apima pakartotinį, tyčinį agresyvų elgesį, galios disbalansą ir interneto žiniasklaidos naudojimą.

Tyrime kibernetinis priekabiavimas apibūdinamas tokiais pavyzdžiais: „kažkas siuntė piktus trumpuosius pranešimus, elektroninius laiškus ar tekstinius pranešimus; rašė ant sienos; sukūrė interneto svetainę, kurioje iš tavęs juokėsi; be leidimo internete paskelbė nepalankias ar netinkamas tavo nuotraukas arba jomis dalijosi su kitais“.

OECD duomenys apima 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivius. 2021–2022 m. laikotarpiu kibernetinio priekabiavimo lygis, rodantis vaikų, iš kurių buvo tyčiojamasi internete, dalį, svyravo nuo 7,5% Ispanijoje ir iki 27,1% Lietuvoje.

Euronews

EBPO vidurkis, kuris iš esmės atspindi padėtį Europoje, buvo 15,5 proc. Be Lietuvos, užimančios aukščiausią pakopą šiame reitinge, šalys, kuriose kibernetinio priekabiavimo lygis buvo aukštesnis už šį vidurkį, buvo Latvija, Lenkija, Anglija, Vengrija, Estija, Airija, Škotija, Slovėnija, Švedija, Velsas, Suomija ir Danija.

Portugalija, Graikija ir Prancūzija taip pat yra tarp šalių, kuriose kibernetinio priekabiavimo lygis yra žemiausias. Vokietijoje ir Italijoje kibernetinio priekabiavimo lygis taip pat buvo žemesnis už Europos vidurkį.

Kodėl kibernetinis priekabiavimas skirtingose šalyse skiriasi?

„Tarptautinius (kibernetinio) priekabiavimo paplitimo skirtumus Europoje geriausiai galima suprasti atsižvelgiant į technologinių, kultūrinių ir institucinių veiksnių sąveiką“, – „Euronews Next“ sakė James O’Higgins Norman, Dublino miesto universiteto profesorius, kuris taip pat yra Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pirmininkas, patyčių ir kibernetinio priekabiavimo klausimais.

Jis pažymėjo, kad technologiniu požiūriu interneto prieigos, išmaniųjų telefonų paplitimo ir dominuojančių interneto platformų skirtumai daro įtaką jaunimo internetinių sąveikų dažnumui ir pobūdžiui.

Kultūriškai socialinės normos, susijusios su konfliktais, komunikacija ir agresija, labai skiriasi: visuomenėse, kuriose labiau toleruojama žodinis priešiškumas ar netiesioginė agresija, dažniau pranešama apie internetinį priekabiavimą.

Instituciniu požiūriu skirtumai skaitmeninio raštingumo ugdymo, mokyklose vykdomų prevencijos programų ir tėvų tarpininkavimo srityse lemia skirtingus nacionalinius rezultatus.

Europos kovos su patyčiomis tinklo (EAN) ekspertai taip pat mano, kad svarbūs yra nacionalinių švietimo sistemų skirtumai.

„Ten, kur aktyviai mokoma skaitmeninio raštingumo ir saugumo internete, jauni žmonės paprastai yra geriau pasirengę užkirsti kelią kiberpatyčioms ir į jas reaguoti“, – sakė jie „Euronews Next“.

Jie taip pat pabrėžė, kad socialinė ir ekonominė nelygybė, taip pat šeimos ir bendruomenės paramos lygis gali turėti įtakos tam, kaip pažeidžiami jauni žmonės yra patyčių atžvilgiu ir kaip veiksmingai mokyklos ir institucijos gali įsikišti.

Kiberpatyčių padaugėjo visose Europos šalyse

Nuo 2017–2018 m. iki 2021–2022 m. kiberpatyčių padaugėjo visose 29 Europos šalyse ir regionuose, aptariamose ataskaitoje. Danijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Islandijoje ir Nyderlanduose padidėjimas buvo daugiau nei 5 procentiniai punktai.

EBPO vidurkis padidėjo nuo 12,1 proc. iki 15,5 proc.

Dublino Trejybės koledžo dr. Alina Cosma pažymėjo, kad tai yra nedidelis padidėjimas, kurį galima priskirti tam, kad šios kartos paaugliai turėjo daugiau galimybių naudotis skaitmeniniais prietaisais ir praleisdavo daugiau laiko internete.

COVID-19 pandemijos valdymo vaidmuo

EAN ekspertai pabrėžė, kad COVID-19 pandemijos valdymas, už kurį atsakingi politikai, suvaidino svarbų vaidmenį: uždarius mokyklas ir socialiniam gyvenimui persikėlus į internetą, jauni žmonės daug daugiau laiko praleido skaitmeninėse platformose, kur konfliktai ir patyčios galėjo kilti lengviau.

„Šis laikotarpis sutampa su sparčiu išmaniųjų telefonų naudojimo ir jaunimo aktyvumo socialinėje žiniasklaidoje augimu, o tai išplėtė galimybes tiek socialiniams ryšiams, tiek žalingiems internetiniams santykiams“, – sakė O’Higgins Norman.

Jis pažymėjo, kad skaitmeninės komunikacijos aplinka dažnai užtikrina anonimiškumą, greitumą ir platesnę auditoriją, mažina socialinę atsakomybę ir empatiją, o tai savo ruožtu gali normalizuoti priešišką ar atskirtį skatinantį elgesį internete.

„Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis neturėtų būti interpretuojamas kaip rodantis ilgalaikę kibernetinio patyčių paplitimo augimo tendenciją. Naujausi nacionaliniai duomenys rodo, kad po pandemijos lygis galėjo stabilizuotis“, – pridūrė jis.

Mergaitės susiduria su didesniu kibermobingo lygiu

Daugelyje šalių mergaitės dažniau tampa kibernetinių patyčių aukomis, tačiau Lietuva yra reikšminga išimtis.

OECD vidurkis yra 14,3% berniukų ir 16,4% mergaičių. Keletoje šalių, įskaitant Švediją, Prancūziją, Angliją ir Italiją, šis skirtumas yra didesnis nei penki procentiniai punktai.

Norman paaiškino šio skirtumo priežastis, susijusias su elgesio modeliais ir socialinėmis normomis, susijusiomis su lytimi. Mergaitės dažniau dalyvauja socialinės žiniasklaidos komunikacijoje ir savęs pristatymo veikloje, kuri yra glaudžiai susijusi su santykių ir emocinėmis internetinio priekabiavimo formomis, pvz., socialine atskirtimi, gandų skleidimu ir priekabiavimu dėl išvaizdos.

Internetinis priekabiavimas dažnesnis vienišų tėvų šeimose

Paaugliai iš vienišų tėvų šeimų taip pat dažniau praneša apie internetinio priekabiavimo atvejus nei paaugliai iš dviejų tėvų šeimų. Taip yra visose šalyse.

Šis skirtumas yra dar didesnis nei lyčių skirtumas – atitinkamai 19,8% lyginant su 14,1 proc.

Daugiau nei 20 šalių sąraše šis skirtumas yra didesnis nei penki procentiniai punktai.

„Didesnis Internetinių patyčių paplitimas tarp jaunų žmonių iš nepilnų šeimų gali rodyti struktūrinius ir psichosocialinius pažeidžiamumus, susijusius su šeimos kontekstu“, – sakė O’Higgins Norman.

Tai rodo, kad vieniši tėvai dažnai susiduria su didesniu laiko, finansiniu ir emociniu spaudimu, kuris gali riboti vaikų skaitmeninės veiklos priežiūrą ir sumažinti galimybes suteikti patarimus dėl saugaus elgesio internete.

Tokiuose namuose gyvenantys vaikai taip pat gali praleisti daugiau laiko internete, siekdami socialinių ryšių, o tai didina jų riziką.