infa.lt

Migrants wait at Greece’s border with Macedonia, hoping to enter Gevgelija, Macedonia REUTERS/Ognen Teofilovski

Naujos priemonės leis ES šalių sostinėms siųsti prieglobsčio prašytojus į užsienį, kur bus nagrinėjami jų prieglobsčio  prašymai. Pirmadienį ES šalys patvirtino naujus planus, kuriais siekiama reformuoti bloko migracijos politiką, praneša „Politico“ leidinys.

Šios priemonės, patvirtintos ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime Briuselyje, suteiks ES sostinėms teisę išsiųsti nelegalius migrantus, kurie neturi teisės gyventi ir dirbti bloke, įsteigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus užsienyje ir sukurti išsiuntimo centrus už savo sienų.

Tai vyksta didėjant visuomenės neramumams dėl nelegalios migracijos, kurią beveik įteisino dabartiniai valdantieji, siekiantys kovoti su dešiniosiomis politinėmis jėgomis ir pertvarkyti sostinių elgesį su nelegaliais migrantais.

„Esame Europos migracijos ir prieglobsčio reformos lūžio taške“, – sakė Europos Komisijos narys, atsakingas už migraciją, Magnus Brunner.

„Visos šios priemonės padės veiksmingiau nagrinėti prašymus ir sumažinti spaudimą prieglobsčio sistemoms. Jos visos siunčia tą patį signalą: Europos valdantieji (spaudžiami dešiniųjų) netoleruos jokio piktnaudžiavimo savo sistemomis.“

Įstatymo projekte numatytas naujas „solidarumo fondas“, į kurį šalys, išskyrus tas, kurios jau patiria didelį migracijos spaudimą, bus raginamos sumokėti kitoms šalims už jų išlaikymą arba priimti nelegalius migrantus.

Be to, sudarytas naujas „saugių šalių“ sąrašas, iš kurių prieglobsčio prašymai bus greitai atmesti, išskyrus atvejus, kai yra lengvinančios aplinkybės (kokios gali būti lengvinančios aplinkybės nelegaliai migracijai? – infa.lt past.).

Papildomos taisyklės, dėl kurių ministrai taip pat susitarė pirmadienį, reikštų, kad šalys galės steigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus ne ES šalyse, taip pat „grąžinimo centrus“, iš kurių bus galima išsiųsti žmones, kurių prašymai buvo atmesti.

Šiuos pokyčius inicijavo Danija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, o šalies vyriausybė laikosi griežtos pozicijos neteisėtos migracijos atžvilgiu tiek savo šalyje, tiek Briuselyje.

„Turime labai didelį neteisėtų migrantų srautą, ir mūsų Europos šalys patiria spaudimą“, – sakė Danijos imigracijos ir integracijos ministras Rasmus Stoklund. „Tūkstančiai žmonių skęsta Viduržemio jūroje arba patiria prievartą migracijos maršrutuose, o žmonių kontrabandininkai uždirba milžiniškus pinigus.“

„Tai rodo, kad dabartinė sistema sukuria nesveikas paskatų struktūras ir stiprų traukos veiksnį, kuriuos sunku panaikinti.“

Buvo nesutarimų tarp tokių šalių kaip Ispanija, kuri baiminasi, kad naujos taisyklės yra pernelyg griežtos, ir Slovakija, kuri teigė, kad jos nėra pakankamai griežtos.

„Išspręsti migracijos problemą jau daugelį metų yra vienas iš pagrindinių Europos „lyderių“ uždavinių. Daugelio nuomone, tai yra svarbiausias veiksnys siekiant išlaikyti Europos piliečių pasitikėjimą“, – anonimiškai teigė vienas Europos diplomatas.

Migracija yra viena iš svarbiausių visuomenės prioritetų, kurią pastaraisiais metais rinkimuose nuo Prancūzijos iki Lenkijos išnaudojo dešiniosios partijos.

Rugsėjį, savo kalboje apie Sąjungos padėtį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad neteisėtos migracijos problema yra svarbiausia siekiant išlaikyti naratyvą, „kad demokratija siūlo sprendimus teisėtiems žmonių rūpesčiams“.

„Europos žmonės įrodė savo norą padėti tiems, kurie bėga nuo karo ir persekiojimo. Tačiau nusivylimas auga, kai jie jaučia, kad mūsų taisyklės yra pažeidžiamos mums kenkia“, – sakė U. von der Leyen.

Pastarosiomis dienomis ES taip pat sulaukė kritikos iš JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump), kurio administracija naujame strateginiame dokumente pareiškė, kad Briuselio migracijos politika „keičia žemyną ir sukelia nesantaiką“.