infa.lt

MAGA misija kištis į Europos politiką turėtų kelti siaubą Starmeriui, Macronui ir Mercui. Ar kuris iš jų imsis atsakomųjų veiksmų?

Donaldas Trampas (Donald Trump) pradėjo kryžiaus žygį, siekdamas perjungti Europos politiką savo tikslams, mobilizuodamas visą Amerikos diplomatijos jėgą, kad skatintų „patriotiškas“ partijas, pažabotų migraciją, sunaikintų „cenzūrą“ ir išgelbėtų „civilizaciją“ nuo žlugimo, rašo „Politico“ leidinys.

Klausimas yra, ar Europoje kovą vaidnantys centristai turi galią ar valią jį sustabdyti.

Neseniai paskelbtame Nacionalinio saugumo strategijos dokumente Baltieji rūmai pirmą kartą išsamiai išdėstė savo požiūrį į geopolitinius iššūkius, su kuriais susiduria JAV ir pasaulis.

Nors minimas taikos atkūrimas Ukrainoje, kalbant apie Europą, oficiali Amerikos pozicija dabar yra ta, kad jos saugumas priklauso nuo ryžtingo žingsnio į dešinę Europos politikoje.

Trijų puslapių dokumento skyriuje, Europos Sąjunga, be kita ko, kaltinama dėl „civilizacijos išnykimo“ rizikos augimo, kurį lemia imigrantų antplūdis, gimstamumo mažėjimo ir demokratinių laisvių erozijos.

„Jei dabartinės tendencijos išliks, po 20 metų ar net anksčiau žemynas bus nebeatpažįstamas“, – teigiama dokumente. „Todėl visiškai neaišku, ar tam tikros Europos šalys turės pakankamai stiprią ekonomiką ir kariuomenę, kad liktų patikimomis sąjungininkėmis.“

Kalbant apie gimstamumo mažėjimą ir imigracijos didėjimą, sunku ignoruoti rasinį Baltųjų rūmų retorikos aspektą. Tai bus pažįstama Vengrijos, Italijos, Nyderlandų ir Vokietijos rinkėjams, kur dešiniųjų politikai išreiškė vadinamąją „didžiojo pakeitimo teoriją“ – rasistinę konspiracijos teoriją, tvirtinančią, kad elitas dalyvauja sąmoksle, siekiančiame sumažinti baltųjų gyventojų skaičių ir jų įtaką. „Norime, kad Europa liktų europietiška“, – teigiama dokumente.

„Ilgalaikėje perspektyvoje yra daugiau nei tikėtina, kad vėliausiai per kelis dešimtmečius tam tikrų NATO narių dauguma taps ne europiečiai“, – rašoma dokumente, todėl „lieka atviras klausimas“, ar tokios šalys ir toliau laikys aljansą su JAV pageidautinu.

Iš esmės, toliau pateikta politika yra režimo keitimas. „Mūsų tikslas turėtų būti padėti Europai ištaisyti dabartinę trajektoriją“, – teigiama strateginiame dokumente. Tai reiškia „atsparumo ugdymą“ Europos šalyse.

Jei kiltų abejonių dėl šio pranešimo politinio pobūdžio, Baltųjų rūmų dokumente „auganti patriotinių Europos partijų įtaka“ švenčiama kaip priežastis amerikiečių optimizmui.

Kitaip tariant: remti dešiniuosius, kad Europa vėl taptų didi.

Kovos vengimas

Nuo sausio, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) grįžo į Baltuosius rūmus, Europos lyderiai išlaikė įspūdingą ramybę jo provokuojančių veiksmų akivaizdoje, iki šiol išvengdami atviro konflikto, kuris visiškai nutrauktų transatlantinius santykius.

Tačiau, šiuo metu valdžioje esantiems centristiniams lyderiams, tokiems kaip Emmanuelis Macronas Paryžiuje, Keiras Starmeris Londone ir Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) Vokietijoje, naujoji Trampo doktrina kelia tokį egzistencinį iššūkį, kad jie gali būti priversti susidurti su ja tiesiogiai.

Ši konfrontacija gali įvykti labiau greičiau nei vėliau, nes kitais metais Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje vyks svarbūs rinkimai, o Prancūzijoje visada yra galimybė surengti skubius priešlaikinius nacionalinius rinkimus.

Kiekvienu atveju MAGA palaikančios partijos – „Reform U.K.“, „Alternatyva Vokietijai – AfD“ ir „Nacionalinis susivienijimas“ Vokietijoje – yra pasirengusios pasiekti laimėjimų dabartinių valdžioje esančių centristų sąskaita. Dabar aišku, jog Amerika gali įsikišti, kad jiems padėtų.

Remiantis dabartiniais duomenimis, Europos pareigūnai, kurių darbas yra apsaugoti rinkimus nuo užsienio kišimosi, nėra linkę kovoti su D. Trampu.

Europos Komisija neseniai paskelbė savo planus dėl „demokratijos skydo“, kuris apsaugotų rinkimus nuo dezinformacijos ir užsienio kišimosi. Už šią politiką atsakingas komisaras Michaelas McGrathas neseniai POLITICO sakė, kad skydas turėtų būti platus, nes Rusija nėra „vienintelis veikėjas“, kuris gali turėti „suinteresuotumą“ daryti įtaką rinkimams.

„Yra daug veikėjų, kurie norėtų pakenkti ES struktūrai ir galiausiai pakenkti pasitikėjimui jos institucijomis“, – sakė jis.

Atsižvelgiant į naująją nacionalinio saugumo strategiją, Trampo Amerika dabar tikrai turi būti tarp jų.

Tačiau McGrath elgėsi diplomatiškai, kai prieš paskelbiant strategiją buvo paklaustas, ar jis norėtų, kad JAV lyderiai nustotų agituoti Europos rinkimuose ir kritikuoti Europos demokratiją.

„Jie turi teisę į savo nuomonę, bet mes turime savo standartus ir siekiame taikyti savo vertybes bei Europos požiūrį į tarptautinius reikalus ir tarptautinę diplomatiją“, – atsakė McGrath.

„Mes nekomentuojame ir nesikišame į artimo partnerio, tokio kaip Jungtinės Valstijos, vidaus reikalus.“

Patetiški veltėdžiai

Dar prieš paskelbiant strategiją, Trampo administracijos atstovai jau buvo pateikę pakankamai įrodymų, kad jie visiškai nesidomi Europos politiniu centru. Šiais metais viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance – JD Vance) išreiškė kritišką požiūrį į Europą dėl žodžio laisvės ir demokratijos; Elonas Muskas įsikišo į Vokietijos rinkimus, kad paremtų dešinę partiją „Alternatyva Vokietijai“; o gynybos sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) privačiai išpeikė „apgailėtinus“ europiečius už „nemokamą važiavimą“ saugumo srityje.

Šį kartą skirtumas tas, kad Trampo nacionalinio saugumo strategija yra oficiali. „Viena yra tai, kad jie taip galvoja ir tai sako vieni kitiems (arba kalboje Miunchene)“, – sakė vienas ES diplomatas, kuris norėjo likti anonimu, kad galėtų kalbėti atvirai. „Kita yra tai, kad tai įtraukta į politikos dokumentą.“

Dar blogiau tokiems lyderiams kaip Macronas, Mercas ir Starmeris yra tai, kad Trampo analizė – jog kritinė rinkėjų masė nori savo Europos MAGA – galiausiai gali būti teisinga.

Visi šie lyderiai patiria didžiulį spaudimą iš dešiniųjų savo šalyse. Didžiojoje Britanijoje Nigelo Farage „Reform U.K.“ partija yra pasirengusi pasiekti didelių laimėjimų kitų metų regioniniuose ir vietos rinkimuose, o tai gali išprovokuoti lyderystės iššūkį valdančiojoje Leiboristų partijoje, kuris gali priversti Starmerį pasitraukti.

Paryžiuje Marine Le Pen „Nacionalinis susivienijimas“ sekina Macrono sunkumų patiriančius administratorius parlamente, o „Alternatyva Vokietijai“ spaudžia Mercą Berlyne, kvėpuodama jam į nugarą, ir verčia jį užimti vis griežtesnę poziciją migracijos klausimu.

Britų ministras pirmininkas šią savaitę interviu žurnalui „The Economist“ atskleidė, kad neseniai Berlyne vykusioje privačioje vakarienėje su Mercu ir Macronu kalbėjosi apie bendrą grėsmę, su kuria jie visi susiduria iš dešiniųjų pusės. „Mes susiduriame su tomis pačiomis arba panašiomis problemomis ir apie tai kalbame“, – sakė Starmeris.

Jei Amerika įgyvendins Trampo naują strategiją, privačių vakarienių pokalbiai tarp draugų gali būti nepakankami. O kad Donaldas Trampas nesiektų įgyvendinti tai ką žada – ženklų nėra.