infa.lt

Nelegalūs migrantai ardo spygliuotos vielos užtvaras Lenkijos pasienyje (2021 m lapkritis)

Vyriausybė pritarė VRM projektui, kuriuo dalis iš ES Lietuvai priskirtų migrantų (Pagal ES Migracijos paktą) skaičiaus būtų priimama, o už tuos, kurių bus atsisakoma – bus mokami pinigai, kompensacijos, juos priėmusioms šalims. Visa tai vadinama solidarumu.

Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos teiktam Vyriausybės nutarimo projektui dėl Lietuvos solidarumo įnašo į Europos Sąjungos metinį solidarumo rezervą, kuris bus įgyvendinamas pradėjus taikyti ES Migracijos ir prieglobsčio paktą 2026 m. birželio 12 d.

Nuspręsta taikyti mišrią solidarumo formą – priimti dalį Lietuvai nustatyto migrantų (kaip taisyklė nelegalių) skaičiaus, o likusią dalį (Kurių nenorima priimti) kompensuoti finansiniu įnašu. Bendras indėlis bus paskirstomas proporcingai: 50% – priimant, 50% – atsisakant ir mokant pinigus.

Toks sprendimas priimtas įvertinus nacionalinius pajėgumus, migracijos situaciją regione ir savivaldybių preliminarius pajėgumus priimti nelegalius migrantus. Pasirinktas mišrus modelis leis proporcingai paskirstyti naštą ir užtikrinti sklandų procesų valdymą.

„Europos Sąjunga Lietuvai jau ne kartą parodė solidarumą ir suteikė tiesioginę paramą, ypač neteisėtos migracijos  krizės metu. Solidarumas nėra formalumas – tai mūsų bendras saugumas ir abipusė atsakomybė. Mišraus modelio pasirinkimas – racionalus sprendimas, parodantis, kad galime būti solidari valstybė, išlaikydama subalansuotą ir atsakingą požiūrį“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Anot ministro V. Kondratovičiaus, Lietuvos pasirinkta solidarumo forma galės būti peržiūrima ir adaptuojama kasmet, priklausomai nuo migracijos ir kitų veiksnių.

Migrantų įsileidimai, kuriuos planuojama vykdyti antrąjį 2026 m. pusmetį, bus finansuojami iš Europos Sąjungos prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Už kiekvieną priimamą nelegalų migrantą bus gaunama ES finansinė parama – 10 tūkst. eurų. (už kiekvieną atsisakomą reikės mokėti, žiniasklaidos duomenimis – 20 tūkst. eurų, – infa.lt past.))

Lietuva nustatytą finansinį įnašą turėtų mokėti 2027 m., todėl klausimas dėl lėšų skyrimo Lietuvos nustatytam (50 proc.) solidarumo rezervo įnašui bus nagrinėjamas sudarant 2027–2029 metų biudžetą.

Klausimas dėl Lietuvos solidarumo įnašo formos į ES metinį solidarumo rezervą buvo svarstomas ne tik Vyriausybės migracijos komisijoje, kurią sudaro vidaus reikalų ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, užsienio reikalų ministras, ekonomikos ir inovacijų ministras ir Vyriausybės kancleris – savo nuomonę pateikė ir Seimo Europos reikalų, Užsienio reikalų bei kiti specializuoti komitetai.

Diskusijų metu vieningai prieita išvados, kad atsakomybė už migracijos ir prieglobsčio srautų valdymą turi būti dalijama visos ES mastu.

Lapkričio mėnesį vyko diskusijos ES Tarybos aukšto lygio solidarumo forume dėl Europos Komisijos pasiūlyto solidarumo rezervo dydžio.

Galutinis ES sprendimas dėl solidarumo rezervo sudarymo bus priimtas gruodžio 8 d. ES teisingumo ir vidaus reikalų taryboje. Solidarumo mechanizmo taikymas prasidės kitų metų viduryje.

Primename, kad Europos Komisijos metinėje migracijos ir prieglobsčio ataskaitoje Lietuva įvardyta kaip valstybė narė, patirianti migracijos spaudimo riziką.

infa.lt: Vyriausybės pateikto pranešimo tekste buvo siekiama sušvelninti esminį faktą – visi įsileidžiami į Lietuvą (ir dalijami ES) nelegalūs migrantai, pagal  beveik visų ES šalių nacionalinius teisės aktus laikomi nusikaltėliais, kaip asmenys, nelegaliai kirtę valstybės sieną. Pranešime jie vadinami tiesiog „asmenimis, kuriuos reikia perkelti“ pagal solidarumo su juos priėmusiomis šalimis mechanizmą.