infa.lt

youtube stop kadras

Europos Sąjunga, kuri jau seniai ir sistemingai griežtina migracijos politiką, palaikė idėją atimti prekybos lengvatas iš trečiųjų šalių, kurios atsisako priimti atgal savo piliečius, kuriems ES atsisakė suteikti prieglobstį.

Anksčiau Briuselis susilaikė nuo tokių baudžiamųjų priemonių taikymo dėl humanitarinių priežasčių ir dėl žmogaus teisių. Tačiau šiuo metu situacija iš esmės pasikeitė: Europos Parlamente ir Europos sostinėse vis aktyviau toną nustato dešinieji. Tam tikrą įtaką Europos migracijos politikai padarė ir JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pavyzdys.

Pastaraisiais metais daugelis Europos Sąjungos valstybių narių griežtina migracijos politiką ir kovoja su nelegaliais migrantais nacionaliniu lygmeniu.

Tam tikras sugriežtinimas vyko ir visos Europos Sąjungos lygmeniu, tačiau keletas priimtų priemonių taip ir neišsprendė vienos iš šiuo metu svarbiausių visam blokui užduočių – veiksmingai deportuoti į tėvynę tuos, kuriems kompetentingos ES šalių institucijos atsisakė suteikti prieglobstį.

Eurostato duomenimis, 2024 m. buvo išduota daugiau nei 453 tūkst. deportacijos nutarimų, tačiau iš ES į trečiąsias šalis pavyko išsiųsti tik 119 tūkst. nelegalių migrantų, arba 26% nuo bendro skaičiaus.

Be to, nesugebėjusios atsikratyti visų ankstesnių nepageidaujamų svečių, ES šalys šiais metais gavo naujų – spalio duomenis, nuo metų pradžios į ES teritoriją nelegaliai pateko daugiau nei 131 tūkst. migrantų.

Pagrindine kliūtimi atsikratyti nelegalių imigrantų dažniausiai tapdavo migrantų gimtosios šalys, atsisakančios priimti atgal savo piliečius. Šią savaitę Briuselyje pagaliau nuspręsta, kaip galima padaryti tokias valstybes labiau linkusias bendradarbiauti.

Gruodžio 1 d. vakare derybininkai iš trijų pagrindinių Europos Sąjungos institucijų – ES Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos – pritarė idėjai apriboti prekybos lengvatas besivystančioms šalims, atsisakančioms priimti atgal migrantus, kuriems buvo atsisakyta suteikti leidimą gyventi ES.

Pagal priimtą dokumentą, kurį, beje, cituoja leidinys „Politico“, lengvatinis patekimas į ES rinką bus persvarstytas atsižvelgiant į šių šalių piliečių, kurie buvo pripažinti „nelegaliais migrantais Sąjungoje“, readmisiją.

Primename, kad Europoje jau ne pirmas dešimtmetis veikia programa, vadinama Bendrąja lengvatų sistema (GSP), leidžianti neturtingoms šalims eksportuoti prekes į bloką pagal žemesnius muitų tarifus.

„Siekdami sukurti teisingesnį ir veiksmingesnį požiūrį į migraciją, įstatymų leidėjai sutiko, kad GSP lengvatos gali būti atšauktos, jei šalis, kuri jomis naudojasi, nebendradarbiauja su Europos Sąjunga savo piliečių readmisijos klausimais“, – pažymėjo ES Taryba savo pranešime spaudai.

Idėja naudoti prekybos politiką ir vizų režimą kaip spaudimo trečiosioms šalims priemonę, kad jos mieliau priimtų atgal savo piliečius, buvo svarstoma Briuselyje ir anksčiau, tačiau dėl Europos Parlamento ir kelių Europos sostinių spaudimo iki šiol nebuvo imtasi jokių baudžiamųjų priemonių.

Nuotaikų pasikeitimas visų pirma buvo tiesiogiai susijęs su Europos Parlamento sudėties pasikeitimu.

Europos šalių gyventojams reiškiant nepasitenkinimą migrantų gausa ir gyvenimo lygio kritimu, dešiniosios jėgos sugebėjo žymiai sustiprinti savo pozicijas bloko įstatymų leidžiamajame organe ir gavo galimybę nustatyti darbotvarkės toną.

Griežtesnio požiūrio į nelegalius imigrantus šalininkams, palankiai susiklostė ir dabartinis Danijos pirmininkavimas ES.

Šią vasarą pradėjusi eiti ES pirmininkės pareigas, Kopenhaga, seniai pagarsėjusi savo itin griežtu požiūriu į migrantus (pavyzdžiui, danai buvo pirmieji Europoje, kurie sugalvojo mokėti pabėgėliams kompensacijas, kad tik jie kuo greičiau išvyktų iš Danijos), ėmė aktyviai skatinti kai kuriuos savo politikos aspektus visos Europos mastu.

Kai ko europiečiai pasimokė (ar bent jau nukopijavo) iš Baltųjų rūmų vadovo Donaldo Trampo. Pradėdamas antrąją kadenciją, JAV prezidentas pagrasino įvesti prekybos muitus Lotynų Amerikos šalims, jei jos atsisakys priimti skrydžius su iš JAV deportuojamais žmonėmis. Dažnu atveju tai suveikė.

Pažymėtina, kad maždaug prieš savaitę agentūra „The New York Times“ pranešė: JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įpareigojo Amerikos diplomatus daryti spaudimą Europos šalims „masinės migracijos“ klausimu.

Telegramoje, išsiųstoje lapkričio pabaigoje dešimtims JAV ambasadų Europoje, Kanadoje ir Australijoje, teigiama, kad nusikalstamumas ir žmogaus teisių pažeidimai, susiję su masine migracija ir „migrantų kilmės asmenimis“, kelia rimtą susirūpinimą.

Valstybės departamentas paragino kitų šalių vyriausybes „užtikrinti, kad jų politika apsaugotų piliečius nuo neigiamų socialinių masinės migracijos pasekmių“.