infa.lt

Ukrainos drono atakuotas degantis tanklaivis prie Turkijos krantų.
Šaltinis: SCANPIX/Turkijos jūrų reikalų generalinis direktoratas/REUTERS

Ukrainiečiams būtų neprotinga pulti Rusijos laivus Baltijos jūroje, nes tai galėtų sukelti didelę ekologinę katastrofą, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna, rašo estų ERR.

Prieš dvi dienas Ukrainos jūrų dronai užpuolė du tuščius sankcionuotus Rusijos naftos tanklaivius netoli Turkijos krantų Juodojoje jūroje. Šaltiniai Ukrainos žiniasklaidai pranešė, kad jie galėjo gabenti naftos už 70 mln. dolerių apeidami sankcijas. Tačiau jie plaukė į Rusijos Novorosijsko uostą paimti krovinio.

Pirmadienį ERR radijo stotyje „Vikerraadio“ Tsahkna buvo paklaustas, ar Estija įspėjo Ukrainą nevykdyti panašių išpuolių Baltijos jūroje.

„Apie 60% Rusijos dujų ir naftos eksporto eina per Suomijos įlanką, o tai yra milžiniškas kiekis, ypač koridoriuje, kurio plotis yra tik apie šešias jūrmyles. Mes nesakėme „neateikite čia“, bet būtų protinga to nedaryti, nes tai tikrai galėtų paaštrinti padėtį Baltijos jūroje“, – atsakė ministras.

„Bet būkime sąžiningi: Ukraina turi teisę sunaikinti karinius ir strateginius taikinius net Rusijos teritorijoje. Tačiau tarptautiniai vandenys yra šiek tiek kitoks dalykas, ir Turkija gana garsiai reagavo, kai buvo užpulti tie du naftos tanklaiviai – būtent todėl, kad tai įvyko Turkijos ekonominėje zonoje, o ne visiškai tarptautiniuose vandenyse“, – sakė Tsahkna.

Nėra vienareikšmio atsakymo

Teisės ekspertų nuomone, tokie išpuoliai gali būti neteisėti, tačiau atsakymas nėra visiškai vienareikšmis.

Helsinkio universiteto profesorius Veli-Pekka Tynkkynen Suomijos transliuotojui Yle sakė, kad tokie išpuoliai aiškiai nėra teisėti tradicine prasme. Išpuoliai prieš tanklaivius pažeidžia laisvo praplaukimo tarptautiniuose vandenyse principą.

„Tačiau, karo kontekste, Ukraina bando imtis priemonių, kurios padeda siekti jos tikslų“, – sakė V. Tynkkynen. Jis pridūrė, kad, palyginti su neteisėtais Rusijos veiksmais jūroje, Ukrainos dronų atakos yra nedidelės, o Ukraina turi teisę gintis.

Norvegijos jūrų teisės centro mokslinių tyrimų profesorius ir Tartu universiteto lektorius Alexander Lott taip pat sakė, kad atsakymas nėra vienareikšmis.

„Tarptautinės teisės požiūriu reikia prisiminti, kad atakos yra teisėtos tik tada, kai jos nukreiptos į karinius, o ne civilinius taikinius. Pagrindinis klausimas yra tai, ar komerciniai laivai, plaukiojantys su neutralios valstybės vėliava, gali būti laikomi kariniais taikinais“, – sakė Lott.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad karo metu Rusija be atrankos atakavo civilinius taikinius Ukrainoje ir „kitur“, rašo ERR.

„Be kita ko, Rusijos karinės jūrų pajėgos užpuolė Estijos bendrovei priklausantį krovininį laivą „Helt“, kuris nuskendo“, – prisiminė Lottas.

Jis sakė, kad nors jūrų teisė reikalauja, kad valstybės saugotų jūrinę aplinką, karo jūroje situacija yra kitokia ir tarptautiniuose vandenyse galima vykdyti karines operacijas.

Tačiau valstybės „nesutaria“, ar tokie puolimai gali būti nukreipti prieš neutralių šalių komercinius laivus. Kai kurios šalys teigia, kad taip pat gali būti puolami objektai, kurie remia karinius veiksmus, tačiau Europa paprastai to nelaiko teisėtu.

Be to, bet kokiame vertinime turi būti atsižvelgiama į žalos aplinkai mastą. Tarptautiniai susitarimai draudžia naudoti karo metodus, kurie sukelia didelę ir ilgalaikę žalą aplinkai. Šiuo atveju Ukrainos taikiniai buvo laivai be krovinio.

„Tai gana sudėtingas atvejis, ir, deja, nėra vienareikšmio atsakymo“, – padarė išvadą Lott.

Šešėlinės laivyno laivai taip pat veikia Baltijos jūroje. Abu ekspertai teigė, kad ir šiuose vandenyse negalima atmesti atakų prieš juos galimybės. Lott sakė, kad Estija pirmiausia turi būti pasirengusi spręsti žalos aplinkai klausimą.