infa.lt

Kinija, sekdama Elono Musko pavyzdžiu, domisi orbitinių duomenų centrų idėja. Teoriškai kosminiai duomenų centrai leis išspręsti skaičiavimo galios problemas, kurias kelia sparčiai augantis dirbtinis intelektas.

Pekino ateities technologijų institutas pranešė, kad iki 2026 m. pradžios planuoja paleisti pirmąjį eksperimentinį naujo tipo palydovą, o ateityje sukurti 16 orbitinių duomenų centrų grupę 700–800 km aukštyje, galinčią generuoti 16 GW elektros energijos.

Pasak instituto direktoriaus Zhang Shancun, tradiciniai antžeminiai duomenų centrai vos spėja patenkinti augančius DI poreikius: jie užima didžiulius plotus, sunaudoja vis daugiau elektros energijos ir susiduria su aušinimo apribojimais. Šie veiksniai trukdo tolesnei plėtrai.

Institute manoma, kad kosmosas gali išspręsti keletą problemų iš karto. Palydovai gali naudotis praktiškai begaline prieiga prie Saulės energijos ir stabiliomis kosminio šalčio sąlygomis, kurių temperatūra yra maždaug minus 270 °C. Tai užtikrins nepertraukiamą energijos generavimą ir veiksmingą pasyvų kompiuterinių sistemų aušinimą.

Plane numatyta sukurti orbitinę grupę iš 16 kosminių duomenų centrų 700–800 km aukštyje. Čia palydovai bus beveik nuolat apšviesti Saulės ir galės generuoti apie 16 GW energijos – kiekį, kurio neįmanoma pasiekti atskiriems antžeminiams duomenų apdorojimo centrams.

Projekto kūrimas suskirstytas į tris etapus. Pirmajame etape, nuo 2025 iki 2027 metų, komanda išbandys pagrindines technologijas, skirtas kompiuterinių sistemų maitinimui ir aušinimui kosmose.

Šiuo laikotarpiu bus paleisti eksperimentiniai skaičiavimo palydovai ir duomenų retransliatoriai. Plėtojant grupę, skaičiavimo galia palaipsniui didės. Antrasis etapas, numatytas 2028–2030 m., bus skirtas kosminių duomenų centrų eksploatacijos sąnaudų mažinimui.

Tikslas – padaryti juos ekonomiškai palyginamus su dideliais antžeminiais duomenų apdorojimo centrais.

Paskutiniame etape, nuo 2031 iki 2035 metų, institutas planuoja sukurti didelius orbitinius objektus, veikiančius naudojant milžiniškus Saulės baterijų masyvus. Tokie duomenų centrai užtikrins galimybę mokyti ir dirbti su pažangiausiais dirbtinio intelekto modeliais, nepriklausomai nuo antžeminės infrastruktūros.

Susidomėjimas kosminių duomenų apdorojimo centrų kūrimu auga. Šią idėją svarsto technologijų pramonės lyderiai – nuo buvusio „Google“ vadovo Eriko Schmidto iki Jeffo Bezoso.

Neseniai į diskusiją įsitraukė Elonas Muskas. Jis mano, kad kosminių duomenų centrų paleidimas taps pelningesnis už antžemines sistemas per 5 metus – dėl „nemokamos“ Saulės energijos ir paprasto aušinimo.