infa.lt

Taikos planas Ukrainai, pagal kurį šalis būtų atskirta nuo Rusijos okupuotų teritorijų, Europai kainuotų didelę ekonominę kainą. Visi per pastarąsias dvi savaites JAV administracijos ar europiečių pateikti paliaubų pasiūlymai numato, kad Kijevas sutiktų, jog Rusija bent laikinai išlaikytų visą arba dalį dviejų aneksuotų regionų – Donbaso ir Luhansko – kontrolę, rašo „Reuters“ agentūra.

Tai sukeltų didelę neapibrėžtumą, kuris dar ilgus metus darytų neigiamą poveikį Europos ekonomikai.

Pirmiausia, taika iškeltų klausimą, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kada nors sutiks, kad jo šalies įšaldyti rezervai – apie 300 mlrd. JAV dolerių – JAV, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Europoje – būtų panaudoti Ukrainos atstatymui, kaip to reikalauja ES vyriausybės.

Geriausiu atveju, jis vargu ar tai padarys. ES viduje svarstomas ir Vokietijos kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) remiamas pasiūlymas numato, kad bent jau ES centrinio banko turtas – apie 210 mlrd. JAV dolerių – būtų panaudotas kaip garantija „reparacijų paskolai“ Ukrainai.

Tačiau ES lyderiai turi veikti daug greičiau, kad šie Rusijos pinigai padėtų kompensuoti Kijevui Rusijos agresiją.

Beveik prieš metus Pasaulio bankas apskaičiavo, kad Ukrainos atstatymas per ateinančius dešimt metų kainuos 524 mlrd. JAV dolerių. Po metų sąskaita dabar artėja prie 600 mlrd. JAV dolerių, Europos pareigūnas sakė „Breakingviews“.

Vietoj to, kad Rusija prisiimtų pusę išlaidų, atsisakydama savo įšaldytų rezervų, didžiąją dalį naštos gali tekti prisiimti Ukrainos sąjungininkams.

Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymą turėtų finansuoti užsienio vyriausybės, tarptautinės organizacijos ir privatūs investuotojai. Tačiau, jei teritorijų statusas nebus išspręstas, Ukraina negalės tikėtis privačiojo užsienio kapitalo srauto, kuris padėtų atsigauti jos ekonomikai.

Net jei abi pusės sutiktų su nestabiliu status quo, baimė dėl naujų karo veiksmų ir dar vienos Rusijos invazijos atbaidytų investuotojus dar daugelį metų.

Ukrainos ekonomika pasirodė esanti atspari, atidaro naują skirtuką nuo karo 2022 m. pradžios. Tačiau, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognoze, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas vis dar bus 20% mažesnis nei 2021 m.

Pasaulio banko duomenimis, Donbasas ir Luhanskas tuo metu sudarė apie 15% šalies produkcijos. Taigi atstatymas užtruks.

Kai kurie iš daugiau nei 5 milijonų Ukrainos pabėgėlių, kurie rado prieglobstį kitose Europos šalyse (apie 75% iš jų yra moterys ir vaikai), gali nuspręsti grįžti į savo tėvynę, net jei paliaubos su Rusija atrodo trapios.

Tai padėtų pagerinti šalies ekonomikos augimo perspektyvas, padidinant darbo jėgos apimtis. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro duomenis, Vokietija nuo konflikto pradžios priėmė 1,3 milijono pabėgėlių, o Lenkija – daugiau nei 1 milijoną.

ES vis tiek turėtų padėti Kijevui apmokyti grįžtančius žmones  ir finansuoti jų socialinę gerovę, kol jie prisitaikys prie šalies atstatymo poreikių. Be to, panašios paramos reikės ir maždaug 200 000 karių, kurie grįš į civilinį gyvenimą, jei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydis bus nustatytas 800 000, kaip siūlo ES.

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą taip pat būtų apsunkintas dėl jos teritorinio vientisumo pažeidimo, jei dviejų regionų, kurių statusas yra sustabdytas, tarptautinis statusas nebūtų galutinai išspręstas. ES suverenias sienas laiko garantija, kad jos įstatymai ir reglamentai bus įgyvendinami nacionalinių vyriausybių visoje teritorijoje.

Jei Rytų Ukrainoje bus paskelbta dabar svarstoma neramių paliaubų sutartis, Vakarų Europos šalys turės dar greičiau nei planuoja didinti savo gynybos išlaidas. Atlygindamos Putinui už karą, kitos Rusijai artimos šalys turės sustiprinti savo apsaugą, taip pat ir likusi Europa.

Investuotojai, kurie po pirmojo Trampo „taikos“ plano paskelbimo sumažino Europos gynybos akcijų vertę iki 5% (pavyzdžiui, Vokietijos „Rheinmetall“ (RHMG.DE) akcijos tada nukrito net 13%), atrodo, nesupranta, kad Ukraina nėra vienintelė Europos ginklų paskirties vieta.

Didėjantys gynybos biudžetai visame regione bus skirti pasirengimui galimai konfliktui su Rusija.

Didelis Europos ir Ukrainos susirūpinimas kyla iš to, kad „taika“ suteiktų Putinui ekonominę pertrauką. Pagal pirminę JAV versiją dėl galimų paliaubų, Vašingtono ekonominės sankcijos, galiojančios nuo 2022 m., būtų panaikintos. Po trejų metų perkaitimo dėl perėjimo prie visiškai karinės ekonomikos, tai būtų lūžis Rusijai.

Esant dabartinei padėčiai, ekonomistų skaičiavimais, Rusijos BVP kitais metais turėtų augti vos 0,5–1%. Civilinio sektoriaus pramonės gamyba mažėja, o net karinė gamyba pasiekė maksimalią gamybos apimtį.

Karinės išlaidos dabar sudaro 8% bendrojo vidaus produkto – tai yra per mažai įvertinta suma, nes daugelis gynybos biudžeto dalių lieka slaptos. Dėl to šiais metais biudžeto deficitas, palyginti su 2024 m., padvigubėjo ir viršijo 3% BVP. Vyriausybė, netekusi galimybės skolintis finansų rinkose, turi finansuoti trūkumą vidaus lėšomis.

Vyriausybė jau paskelbė, kad kitais metais bus padidintas pridėtinės vertės mokestis, o tai turės neigiamos įtakos vartotojams ir skatins infliaciją. Šiuo metu kainos kyla 8% per metus, nors centrinio banko bazinė palūkanų norma tebėra didesnė nei 16 proc.

Tačiau jei sankcijos bus panaikintos, ekonomikos perspektyvos – ir kartu Rusijos ginklavimosi – atrodys geresnės.

Dalinės paliaubos, grindžiamos status quo, turės vieną galingą privalumą: bus užbaigtas naikinimas ir sustabdyta tūkstančių beprasmiškų mirčių karuselė. Tačiau, jei Europa ilgus metus bus prislėgta nestabilios Ukrainos, kyla pavojus, kad susidarys finansinė juodoji skylė, neatmetant, jog ateityje vis tiek gali kilti realus konflikto pavojus.