infa.lt

Foto: Avicenna

Juodieji kmynai padeda mažinti svorį ir tuo pačiu saugo širdį.

Nigella sativa (juodieji kmynai) labiausiai žinomi kaip aromatingas prieskonis, tačiau jie taip pat nuo seno naudojami tradicinėje Pietų Azijos, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos medicinoje.

Gydytojai šimtmečius naudojo šias sėklas savo receptuose, manydami, kad jos palaiko žmonių sveikatą dėl savo antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Japonijos mokslininkai iš Metropoliteno universiteto Osakoje įrodė, kad biologiškai aktyvūs junginiai, esantys augalo sėklose, iš tiesų gali turėti stiprų teigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Nutukimas yra pasaulinė sveikatos problema, susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimais, tokiais kaip atsparumas insulinui, dislipidemija ir širdies bei kraujagyslių ligos. Adipogenezės procesas vaidina pagrindinį vaidmenį nutukimo ir su juo susijusių komplikacijų vystymuisi.

Kaip įrodė japonų mokslininkai savo tyrime „Juodųjų kmynų (Nigella sativa) sėklos turi antiadipogeninį poveikį 3T3-L1 ląstelių modeliui ir mažina lipidų kiekį žmonių organizme“, juodųjų kmynų sėklo padeda kovoti su šia paplitusia liga.

Kaip teigiama žurnale „Food Science & Nutrition“ paskelbtame tyrime, juodųjų kmynų sėklos ir iš jų gautas aliejus yra turtingas biologiškai aktyvių junginių, tokių kaip alkaloidai, flavonoidai ir eteriniai aliejai, todėl turi platų farmakologinį potencialą.

Dėl įvairių fizikinių ir cheminių savybių jos vertinamos tiek maisto pramonėje, tiek medicinoje. Tyrimai su ląstelių kultūromis ir gyvūnais jau anksčiau parodė juodųjų kmynų ir jų aktyviojo komponento timokinono (TK) terapinį poveikį, įskaitant antimikrobinį, priešuždegiminį, antioksidacinį, antidiabetinį, antihipertenzinį, priešvėžinį ir imunomoduliuojantį poveikį.

Naujo tyrimo metu buvo tiriamas juodųjų kmynų sėklų poveikis cholesterolio kiekiui žmogaus kraujyje. Mokslininkai atliko keletą eksperimentų ir klinikinių tyrimų. Praktinės dalies metu suaugę žmonės kasdien aštuonias savaites vartojo 5 g miltelių (maždaug šaukštą) iš juodųjų kmynų sėklų.

Dalyviai buvo atrinkti iš pacientų, turinčių ribinį ir aukštą cholesterolio lygį, bet nevartojančių vaistų. Po to mokslininkai ištyrė tiriamųjų kraujo ir ląstelių mėginius.

Tyrimas parodė, kad kmynų sėklų miltelių arba aliejaus vartojimas gali žymiai pagerinti lipidų profilį. Jie padeda sumažinti bendrą cholesterolio, MTLP (mažo tankio lipoproteinų, „blogo“ cholesterolio) ir trigliceridų kiekį, tuo pačiu padidindami VTLP (didelio tankio lipoproteinų, „gero“ cholesterolio) kiekį.

Šie efektai ypač naudingi žmonėms, sergantiems hipercholesterolemija ar turintiems kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Dar kartą buvo įrodyta, kad turtinga juodųjų kmynų sėklų fitocheminė sudėtis lemia jų įvairias farmakologines savybes, įskaitant antioksidacines, priešuždegimines ir antiadipogenines.

Visų pirma, didelis bendras fenolių kiekis (35,475 ± 0,065 mg GAE/g sausos masės) ir bendras flavonoidų kiekis (39,51 ± 0,071 mg CE/g sausos masės) pabrėžia jo stiprų antioksidacinį potencialą.

Be to, juoduosiuose kmynuose yra 23 riebalų rūgštys, daugiausia metileikozatrienatas (69,29%), metil-11,14,17-eikozatrienatas (25,2%) ir metillinoleatas (4,05%).

Mokslininkai daro išvadą: juodųjų kmynų sėklų vartojimas yra tiesiogiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažėjimu ir medžiagų apykaitos pagerėjimu ilgalaikėje perspektyvoje.

„Šis tyrimas įtikinamai įrodo, kad juodųjų kmynų sėklos yra naudingos kaip funkcinis produktas nutukimo ir su gyvenimo būdu susijusių ligų prevencijai“, – pažymėjo vienas iš tyrimo autorių, profesorius Kojima-Yuasa.

„Juodieji kmynai tikrai mažina lipidų kiekį kraujyje.“ Jo nuomone, juodųjų kmynų sėklos gali tapti perspektyviu natūraliu vaistu su nutukimu susijusių ligų gydymui.