infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Pranešimas žiniasklaidai

2025 m. spalio 23 d. VRK įregistravo piliečių referendumo inciatyvą dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais konstitucinės apsaugos, keičiant Konstitucijos 23 straipsnį. Iniciatyvos vykdymas nepradėtas, nes vyko ginčas teisme dėl Piliečių parašų rinkimo lape netikslaus įrašo.

Referendumo iniciatyvų atveju piliečiui pasirašius už rėmimą kelis kartus, vienas parašas įskaitomas. Rinkimų atveju visi kandidato parėmimo parašai neįskaitomi, jei jų yra ne vienas.

Š. m. lapkričio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mūsų skundo netenkino – kad ir netikslus įrašas parašų rinkimo lapuose, bet suprasti galima. Mes siūlėme įrašyti aiškią referendumo įstatymo formuluotę – vienas parašas įskaitomas.

Bylą dar neišnagrinėjus, š. m. lapkričio 6 d. VRK pakeitė parašų rinkimo tvarką – atitinkamame apraše neliko referendumo įstatymo formuluočių dėl bent vieno parašo įskaitymo, ir nustatė, kad popieriniuose parašų rinkimo lapuose pasirašiusių piliečių asmens duomenų valdytoju yra referendumo iniciatyvinė grupė, o elektroniniame parašų rinkimo lape – VRK.

Tai padaryta, kad mus neprileistų prie elektroninių parašų kontrolės, nes mes to paprašėme. Po manipuliacijų VRK valdomame „Rinkėjo puslapyje“ (per pusdienį buvo „surinkti“ 20 001 Ingridą Šimonytę kandidate Prezidento rinkimuose norėjusių matyti „parašas“) būtina kontroliuoti ir elektroninį piliečių pasirašymą.

Nėra ir negali būti jokių priežasčių, kad tie patys piliečių duomenys iniciatyvinei grupei atskleidžiami popieriniuose lapuose, bet neleidžiama elektroniniame lape. Gi tų pačių asmenų duomenys yra tie patys ir vienur, ir kitur.

Beje, įstatymai dėl asmens duomenų apsaugos numato, kad tokių duomenų valdytoju gali būti tik VRK, turinti teisę priimti teisės normas dėl jų valdomų duomenų. Referendumo iniciatyvinė grupė tokių galių neturi, ji yra tik atsakinga šių duomenų tvarkytoja.

Šiandien teismas atsisakė priimti mūsų skundą dėl šių VRK veiksmų. Tad turime ruoštis po savaitės pradėti parašų rinkimą už referendumą dėl konstitucinės mūsų teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos. Pavadinome šią iniciatyvą K23 (žr. k23.lt, štai čia: registruokimės parašų rinkėjais: labas@k23.lt).

Įregistravus šią kiekvienam piliečiui aktualią referendumo iniciatyvą, siekėme, kad tuo pačiu vyktų ir referendumo iniciatyva dėl Konstitucijos pakeitimo dėl referendumo iniciavimo ne 300 tūkst., bet 50 tūkst. piliečių parašais.

Toks reikalavimas buvo 1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijose, esant panašiam gyventojų skaičiui Lietuvoje, kaip ir šiandien.

Tačiau 2025 m. lapkričio 13 d. VRK vienbalsiai nusprendė neregistruoti šios referendumo iniciatyvos. Nusprendė, kad 50 tūkst. piliečių per mažai referendumui inicijuoti.

Tačiau 2018 m. spalio 25 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. VRK buvo įregistravusi referendumo iniciatyvas dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo iki 50 tūkst. piliečių parašų ir išdavė parašų rinkimo lapus. VRK nepaaiškino, kodėl 2025 metais 50 tūkst. parašų – jau per mažai? Ginčas – vėl teisme.

Dėl šios VRK veidmainystės kreipėmės į Seimo valdybą. Kad inicijuotų Seime nepasitikėjimo procedūrą VRK pirmininke Lina Petroniene, 2025 m. lapkričio 13 d. posėdyje klaidinusia dalyviu melu, kad 2023 m. VRK buvo įregistravusi referendumo iniciatyvą tariamai ne dėl 50 tūkst. piliečių parašų referendumui inicijuoti, taip pat jos pavaduotojais Maksimu Reznikovu ir Laura Martinaityte bei nare Jolita Baušyte, 2023 m. už 50 tūkst. piliečių parašų iniciatyvą balsavusių priešingai, nei 2025 metais. Veidmainiai neturi teisės vadovauti VRK.

Matome, kad barikadų referendumui mūsų valstybėje daugėja kasdien. Mes – ne „kultūrininkai“, kuriems leidžiama valdyti valdžią ir be referendumų. Taip, kaip jie „nori“.

Todėl ruoškimės teisėtai piliečių veiklai, kurią gina mūsų Konstitucija – referendumui.

Naujienas sekime referendumai.eu, k23.lt ir siūlykimės parašų rinkėjus, siųsdami elektroninius laiškus adresu labas@k23.lt .

Įstatymus priiminėti teisę turi ne tik Seimas, bet ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Egidijus Čibirauskas, Zigmas Vaišvila ir Gediminas Ustinavičius