infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Pranešimas žiniasklaidai:

Nors Lietuvoje nedarbo lygis, kaip ir Estijoje, yra tarp aukščiausių Europos Sąjungoje, priešpensinio amžiaus žmonių užimtumo lygis yra žymiai aukštesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje dirba 69% 55–64 metų amžiaus žmonių, o ES šis rodiklis yra 65,2 proc.

Taip pat net apie 80 tūkst. gyventojų arba kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas pasirenka dirbti, o tarp pensinio amžiaus žmonių, Lietuvoje dirba apie 44 proc. Palyginimui, ES ši dalis vidutiniškai siekia vos 13%, tačiau Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių dalis auga ir neabejotinai augs toliau.

Estijoje dirba net 51% naujų pensininkų ir daugiau nei pusė jų tai daro tam, kad galėtų uždirbti papildomų pajamų, o ne savo malonumui.

Kaip ir Estijoje, Lietuvoje, skirtingai nei senesnėse Europos šalyse, nebaudžiame dirbančių pensininkų proporcingai mažindami jų senatvės pensiją, kai jie gauna atlyginimą. Tai gana įprasta praktika Europoje, bet, laimei, Lietuvoje ir Estijoje tokios sistemos nėra.

Kadangi turime darbo jėgos trūkumą ir ateityje jis bus dar didesnis, dabartinė sistema galėtų toliau veikti, o dirbantys pensininkai neturėtų būti baudžiami už tai, kad gauna atlyginimą.

Lietuvoje netgi taikomas skatinimo modelis – atidėjus pensiją, ji didinama po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus, tad daugelis, net ir sulaukę pensinio amžiaus, pasirenka dirbti.

Pensijos Lietuvoje, lyginant su darbo užmokesčiu, yra vienos mažiausių Europoje. Pietų Europos šalyse vidutinis pensijos pakeitimo koeficientas (santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu) yra nuo 80 proc. iki 84 proc.

Pavyzdžiui, Švedijoje jis yra 60%, o Lietuvoje, pagal Eurostato duomenis, 2024 m. šis koeficientas siekė vos 38% ir mažesnis jis – tik Kroatijoje (34 proc.) Kalbame apie vidutines, o ne minimalias pensijas.

Tiesa, Estijoje 2021 m. įvyko pensijų sistemos reforma ir panašūs pokyčiai šiuo metu yra įgyvendinami ir Lietuvoje.

Galima manyti, kad šios reformos taip pat turės įtakos pensininkų pasirinkimui dirbti, tačiau Estijoje duomenų kol kas apie tai dar neturime – nors 2022 m. Estijoje užimtumas pradėjo augti, tai vyko visose amžiaus grupėse, nes šalis pradėjo atsigauti nuo COVID pandemijos.

Todėl tiek estams, tiek lietuviams prieš darant bet kokias išvadas, dar teks kiek palūkėti.

Visgi, net jeigu dalis būsimų pensininkų dėl reformos turės kiek mažesnes pensijas, galima tikėtis, kad ta dalis nebus labai didelė. Bent jau estai nepradėjo pulti pirkti buitinės technikos ar automobilių – tokių žmonių dalis buvo mažesnė nei penktadalis, bet dauguma pinigus investavo, grąžino ankstesnes paskolas ar tiesiog atsidėjo pinigus į einamąją taupomąją sąskaitą.

Investavusių ir pinigus tiesiog išleidusi dalis Estijoje buvo tokia pati. Na, o bet kokia investicija į, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą yra naudingesnė ir teikia didesnę ilgalaikę grąžą nei investicija pensijų fonde.

Tad nors nemaža dalis po šių reformų galiausiai gaus mažesnę valstybinę pensiją, žmonės tą kompensuos didesnėmis pajamomis iš asmeninių investicijų.

Be to, šie pinigai bus investuojami į vietines ekonomikas, o ne į užsienio rinkas, kur daugiausiai investuoja pensijų fondai. Todėl iš pensijų fondų išimti pinigai taps visapusiškai naudingesni ekonomikai, o tai ilguoju laikotarpiu prisidės ir prie pensininkų gerovės.

Esamomis sąlygomis pensininkai Lietuvoje ir Estijoje ir toliau bus dažnai priversti dirbti. Sunku pasakyti, kas turėtų keistis, tačiau norintys orios senatvės su galimybe nedirbti, turėtų aktyviau galvoti apie investavimą, kadangi mūsų pensijoms užaugti prireiks nemažai laiko.