infa.lt

Leopard 2 tankai, kuriuos žada, bet netiekia Vokietija | commons.wikimedia.org/Bundeswehr Fotos

Vokietija siekia tapti pagrindine karine jėga Europoje, o tai keičia politinę jėgų pusiausvyrą ir kelia nerimą kai kurioms jos kaimynėms. Apie tai rašo „Politico“ leidinys, remdamasis apklaustų diplomatų ir ekspertų nuomonėmis.

Leidinys pažymi, kad labiausiai dėl Vokietijos kariuomenės ambicijų nerimauja Prancūzija, nes „dešimtmečius ES galiojo neoficialus susitarimas: Vokietija rūpinasi finansais, Prancūzija – kariniais klausimais“.

Iki 2029 m. Vokietija kasmet gynybai išleis 153 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 3,5% BVP, rašo „Politico“. Vienas ES pareigūnas pokalbyje su leidiniu Vokietijos karinio potencialo pokyčius palygino su „žemės drebėjimu“ Europoje.

Kitas šaltinis, diplomatas, mano, kad „tai svarbiausias dalykas, kuris šiuo metu vyksta ES lygmeniu“.

Berlynas stengiasi neleisti Europos Komisijai perimti platesnių įgaliojimų Europos ginklų pirkimų srityje ir planuoja remtis nacionaline karine pramone. „Politico“ remiasi viešųjų pirkimų dokumentais, pagal kuriuos Vokietijos valdžios institucijos iki 2026 m. pabaigos nori per Bundestagą patvirtinti gynybos sutarčių už 83 mlrd. eurų.

Pirkimai apima visas ginkluotųjų pajėgų rūšis – nuo tankų ir fregatų iki dronų, palydovų ir radijo lokacijos sistemų. O ilgalaikėje Bundesvero 377 mlrd. eurų vertės programoje yra daugiau nei 320 ginklavimosi programų, teigiama publikacijoje.

Tuo tarpu mažiau nei 10% naujų sutarčių bus skirta tiekėjams iš JAV, nors daugelį metų Vokietija buvo viena iš pagrindinių JAV karinės pramonės užsakovių. Beveik visos gynybai skiriamos lėšos planuojama palikti Europoje, o didžiąją dalį – pačios Vokietijos gynybos pramonėje.

„Politico“ šaltiniai pažymi, kad pokyčiai jau jaučiami Paryžiuje ir kelia ten nerimą. „Prancūzijoje gynybos aparatas yra sistemos branduolys“, – teigė vienas iš ES pareigūnų. Pasak leidinio pašnekovų, nepasitikėjimas Vokietija yra giliai įsišaknijęs Prancūzijos gynybos sluoksniuose.

„Tai kažkas tarp budrumo ir grėsmės“, – teigė vienas iš Prancūzijos karinių pareigūnų. Jis pridūrė, kad Berlyno ekonominė galia kelia tokį pat susirūpinimą kaip ir perginklavimas.

„Žvelgiant į istoriją, situacija, kai Vokietija susieja savo ekonominę galią su karine galia, visada kėlė baimę“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis.

Zalewskis atkreipė dėmesį, kad Vokietijos pajėgų stiprinimas vyksta tuo metu, kai Vašingtonas signalizuoja apie savo Europos pajėgų mažinimą. „Vokietijos karinės galios padidėjimas yra natūralus atsakas“, – sakė jis. „Pagrindinės šalys, ginančios rytinį flangą, bus Lenkija ir Vokietija.“

„Kai galvojame apie AfD ir tai, ar jie galėtų įgyti galios ar bendros valdžios būsimose Vokietijos vyriausybėse, tai kelia nerimą“, – sakė vienas Lenkijos pareigūnas. „AfD palaiko Putiną ir turi programą, kurioje kalbama apie kai kurių Lenkijos teritorijų susigrąžinimą. Mes negalime pradėti šios diskusijos Europoje. Antrasis pasaulinis karas prasidėjo, nes Vokietija buvo nepatenkinta Pirmojo karo rezultatais.“

Vienas „Politico“ pašnekovas pajuokavo, kad vokiečiams nereikės vėl įsiveržti į Elzasą ir Mozelį (Prancūzijos regionus, kuriuos 1940 m. užėmė vokiečių kariuomenė): „Jie gali juos tiesiog nusipirkti“.

Apibendrinant, Vokietijos sparti karinė plėtra ir jos partnerių nevienareikšmės reakcijos rodo, kaip Europos svorio centras slenka į rytus. Kontinento ekonominė galia dabar virsta karine-pramonine galia, Prancūzija laikosi savo branduolinės kortos, o Lenkija tampa tradicine sunkiąja artilerija NATO rytiniame flange.