infa.lt

Korano deginimo akcijos Stokholme momentas | vaizdo įrašo kadras TV4

Londono tribunolas (London Central Employment Tribunal) priėmė netikėtą sprendimą, pagal kurį islamo kritika yra leistina ir negali būti priežastimi taikyti sankcijas tiems, kurie laiko šią religiją „pavojinga sekta“, o Mahometą – „monstru“.

Tokia išvada buvo padaryta išnagrinėjus 61-erių metų Patricko Lee ieškinį prieš savo darbdavius, kurie jį atleido iš darbo ir nubaudė 23 000 svarų sterlingų bauda už tai, kad socialiniuose tinkluose jis neigiamai atsiliepė apie islamą.

Remiantis britų žiniasklaidos publikacijomis, tai buvo pirmasis atvejis šalyje, kai teismas nusprendė, kad „kritiškas požiūris į islamą“ yra saugomas 2010 m. Lygybės įstatymu (Equality Act 2010). Anksčiau ieškovams paprastai buvo atsakoma, kad tokie požiūriai „demokratinėje visuomenėje nenusipelno pagarbos“.

Gindamas savo poziciją teisme, Patrick Lee sakė, kad jo teiginiai pagrįsti faktais ir analize, o ne fanatizmu ir prietarais: „Pavyzdžiui, Korane ir hadisuose yra ajatų, kuriuose teigiama, kad žmonos mušimas, vaikų vedybos, seksualinė vergovė ir kankinimai yra normalu.

Tačiau visa tai yra nusikaltimas pagal Jungtinės Karalystės įstatymus. Tai kodėl apie tai draudžiama kalbėti?“

Viename iš socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų Patrickas Lee rašė: „Sutinku, kad Islamo Respublika yra tokia pat pavojinga kaip virusas. Ir netgi pavojingesnė: virusas yra neprotingas.

Bet ar islamas nėra to priežastis? Ar religija, kurios įkūrėjas (pagal jos pačios šventuosius tekstus) leido „kankinti žmones iki mirties“, nėra blogis?..“

Savo įrašuose Lee islamą vadino „atsilikusiu“, „sukčiaujančiu“, „pavojingu kultu“, „blogio šaknimi“ ir „moraliai nepateisinamu“. Tuo pačiu jis priminė, kad Jungtinėje Karalystėje nėra įstatymų dėl šventvagystės, todėl religijos kritika, įskaitant islamą, yra leistina.

„Tvirtinti priešingą dalyką – tai tas pats, kas atgaivinti įstatymą dėl šventvagystės vien tam, kad būtų apsaugotas islamas“, – sakė jis. Ir tęsė: „Jei kas nors pavadintų krikščionybę „moraliniu bankrotu“, „pavojingu kultu“, „2000 metų apgaule“ arba pavadintų Jėzų Kristų „monstru“, labai abejoju, kad kas nors iš valdžios atstovų nors mirktelėtų“.

Paprastai tariant, Londono teismas nusprendė, kad pilietis „turi teisę turėti įsitikinimus“. Tai taip pat taikoma ir nuomonei, kad islamas yra problematiška ar net žalinga religija. Jei toks įsitikinimas neskatina neapykantos (pavyzdžiui, musulmonams), jis bus laikomas „teisėtai ginama pozicija“, analogiška pačiam religiniam tikėjimui.

Juk galima tikėti kuo tik nori. Įskaitant ir tai, kad „Mahometas yra monstras“.

Supaprastinant, formulė atrodo taip: „aš kritikuoju islamą kaip ideologiją“ – tai leistina; „aš nekenčiu musulmonų“ – tai neleistina.

Pagal teismo sprendimą, Patricko Lee įsitikinimai reiškia, kad islamas yra pavojinga ir žalinga ideologija, kurią demokratinėje visuomenėje yra tinkama ir būtina laisvai kritikuoti. Tokie įsitikinimai neperžengia įstatymo ribų, net jei kam nors jie nepatinka.

Komentuodamas teismo sprendimą, Douglas Murray, politinis analitikas ir knygų apie migracijos politiką ir multikultūralizmą Europoje kritikas, rašė: „Jei ponas Lee būtų padaręs tą patį žydų ar krikščionių pranašo atžvilgiu, jis niekada nebūtų patekęs į bėdą.

Be to, jam tikriausiai būtų pasiūlytas knygos leidybos kontraktas ir vieta laidoje „Thought for the Day“.

Douglas Murray taip pat mano, kad teismo sprendimas yra svarbus, atsižvelgiant į britų valdžios institucijų bandymus visiškai uždrausti „islamofobiją“ (šiuo atveju – islamo kritiką, o ne neapykantą musulmonams), kokia bebūtų jos forma.

O apsaugotas nebaudžiamumas, jo nuomone, yra dar blogesnis nei paprastas nebaudžiamumas.

Šaltinis: Maxas Lurje, „Telegram“.