infa.lt

Asociatyvi nuotr. Išdžiūvusi Tanasu upės vaga šalia Kirpičnoe kaimo, Belogorsko rajone

Irane gilėja vandens krizė. Teherano valdžia sekmadienį, lapkričio 9 d., patvirtino, kad dabar bus ribojamas vandens tiekimas nakties metu, siekiant sudaryti sąlygas miesto vandens rezervuarams pripildyti. Tačiau šalies vyriausybė ruošiasi blogiausiam.

Neseniai Islamo Respublikos prezidentas Masoud Pezeshkianas leido suprasti, kad Teherano gyventojus gali tekti evakuoti. Sprendžiant iš jo ankstesnių pareiškimų, valdžia rimtai svarsto galimybę perkelti sostinę į Persijos įlankos pakrantę. Tačiau, kaip įspėja ekspertai, vandens krizę jau sunku sustabdyti – ji kelia grėsmę saugumui.

Tai, kad naktį Teherano vandens tiekimo sistemoje bus sumažintas vandens slėgis, sekmadienį, lapkričio 9 d., pranešė Irano vandens išteklių valdymo bendrovės oficialus atstovas Isa Bozorgzade.

Sostinės regione yra mažiausiai penkios didelės užtvankos, nuo kurių priklauso geriamojo vandens tiekimas, ir visi šie objektai, pagal oficialius duomenis, yra kritinėje būklėje. Vienas iš rezervuarų yra tuščias, o kitas užpildytas mažiau nei 8 proc.

Jei gyventojai galėtų sumažinti suvartojimą 20%, situaciją būtų galima suvaldyti be rimto vandens normavimo, teigia Irano atitinkamos institucijos.

Šią vasarą Iranas susidūrė su stipriausia per 60 metų sausra, kurią lydėjo neįprasta karščio banga ir masiniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.

Tai turėjo įtakos vandens atsargoms. Tačiau yra ir nuomonė, kad krizė Irane yra antropogeninio pobūdžio.

Konkordijos universiteto (Monrealis) ir Kalifornijos universiteto Irvine mokslininkai mano, kad dabartinę situaciją lėmė dešimtmečius trukęs neracionalus vandens išteklių valdymas, įskaitant masinę užtvankų statybą, nepagrįstą gręžinių gręžimą ir žemės ūkio sektoriaus neveiksmingumą. Anomalus karštis ir kritulių trūkumas buvo tik papildomi iššūkiai, teigia ekspertai.

Penktadienį, lapkričio 7 d., Masoud Pezeshkianas pripažino, kad Teherano gyventojai (daugiau nei 10 mln. žmonių) gali būti evakuoti, jei vandens trūkumo situacija išliks. Vykdomosios valdžios vadovas jau kelis mėnesius įspėja apie vandens krizės pasekmes.

Spalio 2 d. kalbėdamas Hormozgano provincijoje, esančioje Persijos įlankos pakrantėje, M. Pezeshkanas pripažino, kad dėl vandens išteklių trūkumo Irano sostinę gali tekti perkelti į šią vietą. Jo teigimu, tokia idėja kol kas susiduria su pasipriešinimu aukščiausiuose sluoksniuose, bet viskas gali pasikeisti.

„Problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria šalis, reikalauja, kad mes nukreiptume jėgas Persijos įlankos link, – sakė jis. – Negalima tiesiog susitaikyti su dabartine situacija ir nesukurti moksliškai pagrįsto, tikslaus ir unikalaus ateities plano.“

Teheranas nėra vienintelis megapolis, kuris kenčia nuo vandens trūkumo.

Meshedo, antro pagal dydį Irano miesto (4 mln. gyventojų), rezervuaruose vandens lygis nukrito žemiau 3 proc. Apie tai lapkričio 9 d. pranešė vietos vandens bendrovės generalinis direktorius Hossein Esmaili.

„Dabartinė situacija rodo, kad efektyvus vandens naudojimo valdymas – tai nebe tik rekomendacija, bet būtinybė“. Pasak jo, rekordiškai mažas kritulių kiekis yra blogas ženklas vandens išteklių būklei šiaurės rytinėje Islamo Respublikos dalyje.

Kaip paaiškino televizijos kanalui „Fox News“ Jungtinių Tautų universiteto Vandens išteklių, aplinkos ir sveikatos instituto direktorius Kaveh Madani, krizė Irane „neatsirado per vieną naktį“. „Namai jau degė, o tokie žmonės kaip aš metai iš metų įspėjo vyriausybę apie tokią situaciją, – sakė jis. – Dabar mes kalbame apie „Z dieną“, kai Teherane ir kituose miestuose, kurie niekada nesusidūrė su vandens trūkumu, išdžius vandens čiaupai“.

Pasak eksperto, tai kelia Irano nacionaliniam saugumui „problemas, kurių net šalies priešai negalėtų palinkėti“. Be to, vandens ir elektros energijos trūkumas gali neigiamai paveikti branduolinės programos plėtrą, pridūrė p. Madani.

Tema apie Irano galimybių išsaugojimą branduolinėje srityje pastaruoju metu skatina gandus apie Izraelio smūgių Islamo Respublikai pasikartojimą. Pasak „The New York Times“ (NYT) šaltinių, Artimųjų Rytų šalys mano, kad Izraelio ataka prieš Iraną yra beveik neišvengiama, atsižvelgiant į tai, kad Teheranas po 12 dienų karo šių metų birželį neatsisakė savo branduolinės programos ir neatnaujino derybų su Vašingtonu.

NYT duomenimis, jei dalis Irano politinio elito atstovų pasisako už kompromisą su JAV ir branduolinį susitarimą, kita dalis renkasi pasipriešinimą. Tačiau vandens trūkumo sąlygomis Teherano pasirinkimas, matyt, nėra toks didelis.