infa.lt

Vyriausybės miotr.

Vyriausybės rūmuose vykusiame Pilietinio pasipriešinimo tarybos posėdyje buvo pristatyta Vyriausybės kanceliarijos bei Krašto apsaugos ministerijos organizuotų dirbtuvių „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“ ir jose atlikto kokybinio tyrimo ataskaita (su ja susipažinti galima čia) bei Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ 2026–2030 m. įgyvendinimo plano (toliau – Planas) pirminis projektas.

„Tyrimo ataskaita parodo, kad žmonės turi žinių ir noro prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, o jų pastebėjimai – itin vertingi formuojant visuotinį planą, – sako Pilietinio pasipriešinimo tarybos pirmininkas Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys. – Stipri, atspari ir pasirengusi priešintis visuomenė yra mūsų valstybės tvirtybės pagrindas.

Kiekvienas visuomenės narys – kiekvienas iš mūsų – turime suprasti, kaip savo darbais, žiniomis, įgūdžiais ar veiksmais galime prisidėti prie Lietuvos žmonių pasitikėjimo savo valstybe tiek taikos, tiek iššūkių sąlygomis. Tikiu, kad šiandien aptariamas planas taps tvirta atspirtimi siekiant tinkamo pilietinio pasipriešinimo.“

Posėdyje pristatytas Plano projektas buvo koreguotas pagal Valstybės kontrolės audito išvadas, atsižvelgus į bendradarbiaujančių institucijų pastabas ir minėtų dirbtuvių rezultatus.

Atnaujinta beveik trečdalis Plano veiklų, jos išdėstytos atliepiant 4 pagrindines kryptis: (1) atsparumo didinimo, (2) pilietinės valios stiprinimo, žinių ir įgūdžių, reikalingų (3) neginkluotam ir (4) ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo.

Pavyzdžiui, dokumente akcentuojamas poreikis skatinti įsitraukimą į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir paramą šiai veiklai, parengti dezinformacijos, propagandos, manipuliacijų atpažinimo, bepiločių orlaivių valdymo mokymų programas, organizuoti pilietinio pasipriešinimo akcijas, į pilietinio pasipriešinimo veiklas įtraukti pasaulio lietuvių bendruomenes, plėsti Lietuvos šaulių sąjungos jaunimo ambasadorių tinklą, vystyti privalomą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą bei vykdyti kitas iš beveik 40-ies Plane numatytų priemonių.

Planas apima įvairias iniciatyvas, kurios stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir ugdo kritinį mąstymą, taip didindamas piliečių sąmoningumą.

Jame numatytos priemonės, tokios kaip visuomenės informavimas apie visuotinę gynybą ir pilietinį pasipriešinimą, skatina nacionalinio identiteto ir istorinio sąmoningumo stiprinimą.

Planas prisideda prie pilietiškumo ugdymo mokyklose, organizuojant bendras akcijas, kurios padeda jaunimui geriau suprasti valstybės vertybes ir istoriją. Be to, dėmesys savanorystės skatinimui stiprina pilietinę galią ir bendruomeniškumo jausmą visuomenėje.

Įtraukiant įvairias visuomenės grupes į medijų raštingumo programas, užtikrinamas platesnis visuomenės švietimas. Be to, šis planas padeda įgyvendinti Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“ – joje išsikeltą siekį sukurti ir įtvirtinti visuotinę gynybą.

Dokumentas bus toliau koreguojamas pagal posėdyje gautas pastabas, derinamas tarpinstituciniu lygmeniu ir gruodžio mėnesį pateiktas Vyriausybei. Per 3 mėnesius nuo Vyriausybės nutarimo, kuriuo tvirtinamas Planas, įsigaliojimo dienos atsakingos institucijos pagal kompetenciją parengs Plane numatytų priemonių įgyvendinimo planus.

Planas – tai antrasis Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, įgyvendinimo etapas.

Vienitelis dalykas kurio nėra strategijoje – kam ir kokioms grėsmėms ruošiamasi priešinti. Vengiama įvardinti.