infa.lt

REUTERS

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko ragina Vakarų partnerius griežtai elgtis su Kijevo vadovybe dėl jos įsipareigojimų reformoms.

Nepaisant pagarbos Volodymyro Zelenskio vadovavimui karo metu, prezidentui daromas spaudimas dėl to, ką jo kritikai vadina demokratijos nuosmukiu Ukrainoje, rašo „Politico“ leidinys.

Kijevo karo laikų tarptautiniai partneriai turi aiškiai pasmerkti slenkantį autoritarizmą, teigia buvęs Ukrainos lyderis ir Zelenskio pagrindinis varžovas Petro Porošenka, antradienį ES atkreipus dėmesį į problemas, susijusias su šalies įsipareigojimu išnaikinti korupciją.

„Mūsų demokratija buvo stiprybės ir atsparumo šaltinis; jos silpninimas Ukrainos pozicijas susilpnintų kur kas labiau nei bet kokia išorinė kritika“, – interviu POLITICO sakė P. Porošenka, kuris Ukrainai vadovavo nuo 2014 iki 2019 m.

„Kovodami su Rusijos autokratija, negalime sau leisti nukrypti į autokratines praktikas savo šalyje“, – pridūrė P. Porošenka, išsakydamas griežtą įspėjimą. „ Ukraina negali sau leisti prarasti nepriklausomybės, bet taip pat negali sau leisti prarasti demokratijos.“

Jo kreipimasis į tarptautinius partnerius buvo pateiktas likus  vos kelioms valandoms iki antradienį paskelbtos Europos Komisijos ataskaitos, kurioje buvo gana teigiamai įvertintas Ukrainos pasirengimas tęsti derybas dėl narystės ES, bet taip pat išreikštos tam tikros abejonės dėl demokratijos nuosmukio.

Porošenka vadovauja didžiausiai opozicinei partijai Ukrainos parlamente, o jis ir Zelenskis jaučia vienas kitam gilų priešiškumą. Jie susidūrė ir apsikeitė kandžiomis replikomis karštose diskusijose per 2019 m. rinkimus, kuriuos Zelenskis triuškinamai laimėjo. Abu vyrai savo padėjėjams privačiai prisipažįsta, kad abu jaučia vienas kitam beveik instinktyvią neapykantą.

Buvęs prezidentas kalbėjo vos kelias dienas po to, kai buvo pareikšti kaltinimai gerbiamam buvusiam energetikos vadovui, kuris kritiškai vertino Zelenskio elgesį su Ukrainos energetikos sektoriumi.

Praėjusią savaitę pareikšti kaltinimai Volodymyrui Kudrytskiui, buvusiam pagrindinės valstybinės energetikos bendrovės vadovui, sukėlė kritikos audrą. Pilietinės visuomenės lyderiai ir opozicijos įstatymų leidėjai teigia, kad jo baudžiamasis persekiojimas yra agresyvios teisinės kovos, kurią vadovybė naudoja siekdama įbauginti Zelenskio politinius oponentus, nepriklausomus žurnalistus ir kovos su korupcija aktyvistus, pavyzdys.

Zelenskio biuras atmetė pakartotinius POLITICO prašymus pakomentuoti šią bylą ir teisinės valstybės klausimus.

Volodymyras Kudrytskis kuris kaltinimus jo atžvilgiu pavadino „nesąmonėmis“, šią savaitę POLITICO sakė, kad neabejoja, jog Valstybės tyrimų biuras jį persekioja su Zelenskio pritarimu.

„Galios vykdymas“

Porošenko pats taip pat yra įstrigęs teismuose.

Jam užblokuota prieiga prie savo banko sąskaitų, uždrausta keliauti į užsienį ir dalyvauti parlamento posėdžiuose dėl sankcijų, kurias Zelenskio administracija jam skyrė po kaltinimo išdavyste ir korupcija.

Sankcijos gali užkirsti jam kelią dalyvauti rinkimuose. Porošenko kategoriškai neigia kaltinimus, teigdamas, kad jie yra sufabrikuoti.

„Ukrainos partneriai, nemažindami paramos karo apimtai šaliai, vis dar gali nusiųsti valdžios institucijoms aiškų ir įtikinamą signalą, kad sankcijų ir tikslingų baudžiamųjų persekiojimų naudojimas nepriklausomiems žurnalistams, kovos su korupcija agentūroms ir politinei opozicijai slopinti nebus toleruojamas“, – sakė jis.

Porošenko teigė, kad „bendri neryžtingi pareiškimai apie pagrindinių vertybių svarbą ir žmogaus teisių neliečiamumą“ iš ES ir kitų sąjungininkų nebebus pakankami. Jis pridūrė, kad toks požiūris jau buvo išbandytas, bet be rezultatų.

„Jie susidurs tik su senu teiginiu, kad visi persekiojimo atvejai yra nepriklausomų teisėsaugos institucijų veiksmai, nepriklausantys nuo prezidento kontrolės ir atsakomybės“, – sakė jis.

„Prezidento Zelenskyy administracijos vis dažniau taikomos sankcijos ir tiksliniai baudžiamieji persekiojimai reikalauja tvirto ir matomo mūsų sąjungininkų atsako“, – pridūrė jis. Tačiau buvęs prezidentas teigė, kad karo metu teikiama pagalba Ukrainai neturėtų būti naudojama kaip svertas, nes „bet kokie veiksmai, silpninantys mūsų gebėjimą priešintis Rusijos agresijai, nepagerins padėties“.

Porošenko taip pat apkaltino Zelenskių, kad jis Ukrainos teisėsaugos institucijas paverčia ginklu ir transformuoja jas į „galios vykdymo“ agentūras.

Jis pateikė pavyzdį – Valstybinį tyrimų biurą, kuris, jo teigimu, „veikia kaip instrumentas politiniams įsakymams prieš oponentus vykdyti“.

Laikas imtis veiksmų

Antradienį Briuselyje Komisijos paskelbta ataskaita vargu ar patenkins Porošenko ar Ukrainos pilietinių teisių gynėjus.

Jie teigia, kad Briuselis laikosi pernelyg atsargaus požiūrio į tai, kas, jų nuomone, yra demokratijos nuosmukis.

Ataskaitoje pateikta iš esmės teigiama Ukrainos pasirengimo pažangai ES stojimo derybose apžvalga ir giriamas šalies „įspūdingas įsipareigojimas“ siekti narystės.

Nors Komisija pabrėžė tam tikrą pavojų, kad Ukraina gali grįžti prie atsitraukimo nuo demokratijos, ji nepaminėjo Ukrainoje skambančių skundų dėl Zelenskio politinių oponentų persekiojimo.

Ji taip pat teigė, kad pagrindinių teisių įgyvendinimas yra patenkinamas ir „vyriausybė iš esmės gerbia pagrindines teises ir rodo savo įsipareigojimą jas ginti“.

Tačiau ataskaitoje raginama skubiai pakeisti neigiamas tendencijas kovos su korupcija srityje ir paspartinti teisinės valstybės reformas.

„Naujausios neigiamos tendencijos, įskaitant didėjantį spaudimą specializuotoms kovos su korupcija agentūroms ir pilietinei visuomenei, turi būti ryžtingai pakeistos“, – teigė Komisija, turėdama omenyje liepos mėnesį Ukrainos vyriausybės bandymą atimti nepriklausomybę iš dviejų kovos su korupcija agentūrų.

Visuomenės pasipiktinimas ir antivyriausybiniai gatvės protestai, pirmieji nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo karinę invaziją, privertė vyriausybę pasitraukti ir atkurti Nacionalinio kovos su korupcija biuro ir Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros nepriklausomybę.

Zelenskio politiniai konkurentai teigia, kad tiksliniai persekiojimai ir antikorupcinių agentūrų trukdymas tirti prezidento artimuosius pastaraisiais mėnesiais tapo intensyvesni, nes vis dažniau kalbama apie galimus rinkimus kitais metais.

Porošenka sakė, kad jis bijo, jog demokratijos atsitraukimas suteikia argumentų tiems Europoje ir JAV, kurie nori atšaukti paramą Ukrainai.

„Kai kritikai tampa taikiniu, o kovos su korupcija aktyvistai yra puolami, tai suteikia argumentų užsienio šalims, ypač Rusijos propagandai, abejoti parama Ukrainai. Tai taip pat demoralizuoja pačius ukrainiečius“, – įspėjo Porošenka.