infa.lt

Foto: FB

arba pavargau nuo politikos. Noriu kalbėti apie tikrai svarbius dalykus. Dabar kaip tik apie tai ir rašau.

Šis straipsnis jau kuris laikas gulėjo mano archyve ir laukė palankaus momento tam, kad išvystų dienos šviesą, kol pagaliau supratau, kad tas momentas niekada neateis, o aš negaliu ilgiau laukti, nes niekada sau to neatleisiu.

Perspėju, kad su šio straipsnio medžiaga buvo supažindinti keletas gydytojų, biologų ir biochemikų. Jie aprobavo publikaciją.

Vėl turiu tapti tuo ledlaužiu, kuris turi pasakyti tai kas turi būti pasakyta ir atverti akis tiems, kurie bando nematyti akivaizdžių dalykų ir veja mintis šalin, nes tai visiems labai nepatogu ir atrodo neįtikėtina.

Būtent šios gražios ir švarią genetinę istoriją turinčios mergaitės fotografija ir paskatino parašyti šį straipsnį. Jautriems geriau toliau neskaityti, nes tikrai bus baisu. Ne todėl, kad išgirsite kažką nepaprasto.

Baisu, kad kiekvienas savo gyvenimo istoriją perleisite per tą informacijos prizmę, kurią greitai sužinosite ir suprasite, kad laikrodžio rodyklės atgal atsukti nepavyks. Nesiimu teisuolio ir teisėjo rolės ir žinau, kad ir pats esu nukentėjęs šioje ilgoje „kelionėje per kopas“.

Labiausiai gaila moterų. Nes jų genetika nukentėjo labiau nei vyrų. Tokia buvo Kūrėjo užmačia. Kodėl tokia, žino tik jis. Bet gal žinojimas padės apsaugoti mūsų vaikus ir anūkus ir jie pradės viską nuo švaraus „balto lapo“. Ir šie paskutiniai šimtas metų bus prisiminti kaip tamsusis žmonijos amžius.

Ar jums niekada nekilo klausimas kodėl būtent baltoji rasė pasiekė tokių įspūdingų laimėjimu ir pažangos. Menas, muzika, architektūra, mokslas, technologijos, kultūra…Galima vardinti be galo.

Dar XIX amžiaus priešaušryje baltoji rasė valdė visą pasaulį ir nešė mokslą, žinias ir šviesą visam likusiajam. Genetinių susirgimų ir apsigimimų beveik nebuvo. Buvo kitos bėdos.

Pamenate Paryžiaus olimpiadą? Tada nuskambėjo taip vadinamųjų interseksualų skandalas moterų bokse. Susidomėjau šia tema ir pradėjau rinkti bei sisteminti informaciją.

Pats interseksualų egzistavimo faktas yra labai patogus naujajai ideologijai, kuri stengiasi ištrinti skirtumus tarp lyčių ir paversti žmoniją vientisa, belyte ir beforme mase. Tai lyg ir turi įrodyti, kad jūs galite būti bet kuo arba abiem iš karto.

Juk gamta pati taip kartais padaro. Deja, gamta čia ne prie ko. Tai klaida ir klaida ne gamtos ar Kūrėjo, o žmogaus elgesio.

Kažkada kiekvienas Lietuvos kaimas turėjo savo keistuolį. Jis gyvendavo kažkur nuošaliau. Žmonėse nesirodė. Nevaikščiojo į šokius, nebūdavo prie jaunimo, laikėsi prie namų, gyveno atsiskyręs nuo visų lyg kažko gėdytųsi. Nors nešiojo arba kelnes, arba sijoną ir jų išvaizda galėjo byloti apie paslaptis, kurias jie slepia po savo drabužiais.

Vienam mano prieteliui vaikystėje teko su tokiu, abiem priešais važiuojant dviračiais, siaurame takelyje susidurti. „Moteriškė“ neišsilaikė ant dviračio, griuvo į griovį, sijonas užkrito ant galvos ir pasimatė visos „moteriškės“ vyriškos grožybės. Draugas patyrė šoką, kurį atsimins visą likusį gyvenimą.

Pamenu, mama pasakojo, kad jos vaikystėje kaime nutiko toks atvejis. Karvė atsivedė veršiuką su viena akimi kaktoje. Žmonės palaikė tai šėtono ranka ir veršiuką užmušė. Kad veislės negadintų ir nelaimės kaimui neprišauktų. Sakysite prie ko čia karvė ir interseksualai? Ogi labai prie ko. Ir tuoj tai sužinosite.

Mokslinėje literatūroje apie interseksualus informacijos nėra daug. Tai dar „terra incognita“. Tik keletas atvejų yra žinomi, kai asmenys turėjo pilnaverčius vyriškus ir moteriškus lytinius organus. T.y. vienu metu galėjo ir pastoti ir apvaisinti.

Visi kiti yra 60/40, 70/30 ar 80/20 santykiu daugiau vienos lyties nei kitos. Dažniausi atvejai, kai pagal išorinius požymius net sunku nustatyti, kad žmogus turi vienai ar kitai lyčiai būdingus organus. Dažnai jie yra viduje ir ne specialistui yra nematomi ir nežinomi.

Gimus tokiam vaikui tėvai gali iš pradžių net nesuprasti, kad gimė nei mergaitė, nei berniukas. Todėl nusprendžia vaiką auginti taip, pagal tai ką apžiūrėjus vaiką pamato išorėje.

Mūsuose ši problema jau reta. Tai lėmė seksualinė revoliucija. O štai ten, kur seksualinė revoliucija dar neatėjo, tokie reiškiniai yra dažni. Ypač musulmoniškame pasaulyje.

Mokslas interseksualų egzistavimą pripažįsta kaip apsigimimą ir nurodo eilę priežasčių: genetika, paveldėjimas, spinduliuotė, radiacija, elektromagnetinės bangos, virusai, bakterijos ir t.t. Mane labiausiai sudomino bakterijos.

Bakterijos nėra mikroorganizmai, kurių paskirtis apsunkinti mūsų gyvenimą. Jos yra nešančios vienokią ar kitokią informaciją. Dviem „balandėliams“ susiburkavus ir tarp jų kilus cheminei reakcijai, kuri vadinama aistra, anksčiau ar vėliau santykiai perauga į intymius ir įvyksta apsikeitimas bakterijomis, t. y. informacija.

Į merginos ląsteles įsirašo informacija, kurią turi jos partneris, o į jos partnerio ląsteles patenka informaciją, kurią turi jo partnerė. Jei abiejų „balandėlių“ lytinio gyvenimo istorija yra įspūdinga ir ląstelės dar nėra išsivaliusios, įvyksta apsikeitimas visomis tomis „šiukšlėmis’, kurias abu nešiojasi.

Neduok Dieve, jei jie tuo metu užmegztų naują gyvybę. Vienokiu ar kitokiu būdu pašalinė informacija esanti ląstelėse prisidėtų prie naujos gyvybės formavimo. Klaidos t. y. apsigimimo tikimybė išauga. Sakoma, kad žmogaus ląstelės valosi (regeneruojasi) kas 2-7 metus.

Su moterimis yra problema ta, kad su vyro sėkla (kuri beje yra didžiausia informacijos nešėja) pernešta informacija įsirašo kiaušidėse ir „išsinulina“ tik po gimdymo. T.y. jų vaikutis ateidamas į šį pasaulį pasiima visas „šiukšles“ su savimi.

Dviejų žmonių sueitis nėra vien tik dviejų kūnų malonus susijungimas, bet ir apsikeitimas informacija. Gal todėl mūsų protėviai moterims kėlė aukštesnius dorovės standartus?

Jei vyro ląstelėse esančios šiukšles galima išvalyto gyvenant skaičiai mažiausiai du metus, tai su moterimis yra sunkiau. Gal todėl subrendę vyrai ir nevertina moterų su seksualine patirtimi, o moterys ją visais įmanomais būdais slepia?

Užslėptas, iš praeities glūdumos ateinantis, pasąmonėje tūnantis vyrų noras turėti „švarią“ moterį, niekur nedingo.

Tai kur čia tie interseksualai?

O, tai jau grynai vyrų kaltė. Įsivaizduokime Alžyro, Tuniso ar Maroko kaimus, kuriuose bręsta tūkstančiai vaikinų ir merginų. Merginas šeimos uoliai saugo. Lytiniai santykiai tik po vestuvių (kaip ir pas mus prieš 100 metų). Hasanui nepasisekė. Jam tėvai niekaip nesuranda tinkamos sužadėtinės.

Hasanui kamuojamam hormonų audrų nieko kito nebelieka, kaip tik nueiti į tvartelį ir tvirkinti avį arba ožką. (Atleiskite už mano prastą „prancūzų“ kalbą). Kitaip sakant tarp jų įvyksta apsikeitimas bakterijomis arba genetine informacija. Ir štai geroji žinia.

Tėvai susitarė su Galilos tėvais iš kito kaimo ir Hasanas jau vedęs, o jo žmona laukiasi. Tikimybė, kad naujo DNR formavimosi grandinėje įvyks klaida yra didelė, nes ląstelės saugo pašalinę informaciją, kuri nesutampa su dviejų žmonių DNR informacija, kuri (ir tik ji) turi dalyvauti naujos gyvybės formavime.

Užsidega raudona lemputė – error, error, error… Gyvenimo loterijos ruletė sukasi.

Mūsų Lietuvėlėje būdavo panašiai. Juk vyras gali likti ir be poros. Jei esi kumetis, neturi žemės ir trobos kur parvesti moterį gali ir „užrūgti“. Taip ir gimdavo vienas kitas sijonuotas vyras, arba kelnėta moteris. O telyčaitės veršiuodavosi ir vesdavo negyvus arba apsigimusius veršiukus.

Jos taip pat pasiimdavo iš taip vadinamo „partnerio“ klaidingą informaciją.

Panašiai, nors ir ne taip baisiai klaidos tikimybė yra ir iki santuokos keičiant partnerius. Anksčiau bendruomenė saugojo jaunus žmones, kad jie nepaverstų savo genetinės bazės visokių atliekų šiukšlynu. Suprantama, kad jie tikrosios priežasties nežinojo.

Bet taip mokė kriviai. Jie žinojo visas paslaptis ir reikalavo laikyti genetinės švaros. Žinoma istorikė ir archeologė Marija Gimbutienė viename iš savo straipsnių aprašo keliautojo užrašytą atvejį, kurį jis matė viename iš Lietuvos kaimų berods XIII-XIV amžiuje. Apie 50 moterų būrys moterų pasiėmusios virves ėjo į mišką pasikarti.

Žygūnas parnešė žinią, kad jų vyrai žuvo mūšyje. To meto moteris bevelijo geriau mirti nei gyventi su antru vyru. Išėjimas paskui pirmą vyrą buvo priimtinesnis pasirinkimas nei gyvenimas su antru. Toks buvo bendruomenės supratimas apie dorą.

„Baltų (lietuvių) žmonos į mirtį žengė savanoriškai. Nepaprastai stiprus tikėjimas pomirtiniu gyvenimu nustelbė ir mirties baimę. Tai paliudija istorinių laikų pradžios kronikų duoti karžygiškos žmonų mirties pavyzdžiai. Taip, pavyzdžiui, Henrikas Latvis rašo:

„Tūlas kunigas, vardu Jonas, kuris tuo laiku buvo Lietuvoje kaip belaisvis, pasakojo, kad (kažkokiame kaime) penkiasdešimt žmonų dėl vyrų mirties ėjusios pasikarti. Tai nekoks stebuklas, nes jos tikėjo, kad greit su jais gyvens kitame gyvenime“.

Liaudies dainų atlikėjos Veronikos Pavilionienės portretas prieš mūsų akis iškyla su keistu senoviniu apdaru. Drabužis dengia visą moters kūną ir galvą, tik priekinė veido dalis ir rankos matosi. Gerbiama dainininkė jį ne pati sugalvojo. Jis pasiekė mus iš amžių glūdumos.

Ar mes galvojame, kad taip rengtasi tik dėl tuo menu vyravusios mados? Man tai daugiau nei aišku, kad kūną aklinai dengiantis apdaras siunčia aiškią žinią iš praeities – kad moters kūną reikia slėpti nuo pašalinių vyrų akių ir jos vaizdą dovanoti vieninteliam išrinktajam. Juk tokius apdarus nešiojo ir jaunos moterys.

Č. Gedgaudas savo knygoje „Lietuvos praeities beieškant“ rašo, kad mūsų protėviai vandalai įžengė į Romą ir griovė paminklus ne todėl, kad jie buvo stuobriai ir nesuprato „meno“. Jie vykdė krivių nurodymą nugriauti statulas vaizduojančias nuogus kūnus. Buvo aiškiai suprantama kokiais klystkeliais žmogų gali nuvesti išvaduota seksualinė aistra.

Vadinkite kaip norite, bet mūsų senoji (sarmatų, vedų, arijų, baltų) civilizacija buvo doros civilizacija. Ir ne šiaip sau. Vedybinė ištikimybė ir seksualinių santykių ribojimas buvo laikomi tvarkingos visuomenės pamatu. Buvo aiškus žinojimas, kad partnerių kaita anksčiau ar vėliau baigiasi ne tik visuomenės, jos tvarkos griūtimi, bet ir genetiniu išsigimimu.

Mūsų patarlėse galima surasti tokių perlų, kurie netiesiogiai mums nusako tam tikras galiojusias visuomenės gyvenime taisykles. Pavyzdžiui pasakymas „žilė galvon velnias uodegon“ leidžia manyti, kad subrendę vyrai daugiau galėdavo sau leisti nei jauni.

Todėl į jų šėliojimus bendruomenė žiūrėjo pro pirštus. Senas vyras jau užauginęs savo atžalas, nebebūdavo dėmesio centre ir matomai savęs nebevaržė ir elgėsi laisviau.

Šiandien visa Vakarų civilizacija kenčia nuo retų genetinių ligų, kurios anksčiau nebuvo žinomos. Apsigimimai, DNR grandinės klaidos, autizmas ir kiti negalavimai pakol kas nurašomi skiepams, užterštai aplinkai, alkoholiui, chemijos pramonei ir paveldėjimui…tik ne laisvam ir palaidam gyvenimui.

Suprantama, kad problema daugiau apimanti nei galima manyti. Nė vieno faktoriaus negalime nurašyti. Tačiau pripažinkime, kad plačioji visuomenė dar negyveno tokioje genetinėje maišalynėje niekada.

Buvo kraujomaišos, buvo incesto, buvo ir palaido gyvenimo apraiškų, bet tai buvo daugiau dalies elito (siauro gyventojų sluoksnio) paklydimai, kurie bendram žmonijos genofondui įtakos neturėjo.

Kvantinė genetika arba telegonija

F. Ladantekas sakė,“kad vaikas gimęs iš moters, turėjusios daug vyrų gali turėti visų buvusių vyrų požymius“. Tame tarpe ir ligas.

Vienas pirmųjų banginės (kvantinės) genetikos pradininkų P. Gariajevas (П.П. Гаряев) sako: „Merginai pirmasis vyras su kuriuo ji susieina yra ypatingai svarbus. Pirmojo vyro genetinė informacija bangos pavidalu užpildo visas laisvas vietas ir ten pasilieka visam gyvenimui.

Chromosomos įsimena banginę informaciją ir ji lieka ten kaip tekstai. Moterys, kurios iki vedybų turėjo daug laisvo sekso po vestuvių gimdo nepilnaverčius vaikus“.

Ištrauka iš straipsnio (nuoroda pirmame komentare):
„Vyras su kiekviena nauja moterimi praranda vienerius savo gyvenimo metus. Tai tarsi žvakė deganti iš antro galo. Ir jiems niekas to nepasako, jie nesusimąsto. O kai ateina laikas saviems vaikams, jėgų nebeužtenka. Be to, kiekviena moteris su kuria vyras permiega apdovanoja jį savo genetiniais „turtais“. Visi gerai žino kokie pasileidėlės turtai.

Moteris, turinti daug vyrų, teršia savo genetiką ir griauna energetinę matricą, o vėliau ir fizinį kūną. Bet kuris vyras sueities metu uždeda savo antspaudą ant jos energetinės matricos.

Tokiu būdu ji į savo matricą surenka visų vyrų, su kuriais ji santykiavo, ligas. Jas ji gali perduoti savo vaikams, bet visų pirma tai kenkia jos pačios sveikatai.

Atsitiktinės sueitys nepraeina be pėdsakų ir merginai. Visi žinote, kad prostitučių pensinis amžius tarp 30-40 metų. Toliau ji tampa invalide. Jei moteris per trumpą laiką turi daug vyrų, tai jos įsčios virsta kovos lauku, nes kiekvieno vyro energetika stengiasi jas pritaikyti sau, – ten vyksta skirtingų vyrų energetinių laukų susidūrimas ir kova.

Skaista iki vedybų ir ištikimybė santuokoje yra santykių tarp lyčių reglamentacija, sauganti žmogaus ir jo palikuonių sveikatą bei gyvybingumą. Švara yra švara ir ji reikalinga visur.

Lietuvių kalboje santykių tarp lyčių švaros nusakymui yra specialūs žodžiai: skaistumas, skaistybė, skaista. Dabar šiuos žodžius dažniausiai suprantame kaip visišką susilaikymą vos ne kaip celibatą, tačiau skaistos esmė yra ne susilaikymas, bet vidinė – minčių ir jausmų bei genetinė švara“.

AIDS liga, kuri atsirado seksualinės revoliucijos įkarštyje, kilo būtent jos išdavoje. Kiekvienas organizmas apsikeitimą bakterijomis su nauju partneriu priima kaip ataką prieš jį.

Imuninė sistema kovoja ir priešinasi invazijai. O jei dar tos bakterijos iš virškinamojo trakto? Suprantate apie ką aš? Ilgainiui imunitetas pasiduoda ir jūs turite AIDS (acquired immune deficiency syndrome, „įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas“). Ši liga yra ne kas kita, bet mūsų paties atsakas mums, nes mes pakėlėme ranką prieš save.

Tūkstančius metų mūsų civilizacija laikėsi aukštų moralės normų ne šiaip sau. Atėjusi krikščionybė perėmė ir rėmė tą patį gyvenimo būdą, kurio buvo laikomasi iki jos. Baltosios rasės atstovai gyveno skaistybėje (turėjo tik vieną lytinį partnerį) ir per šimtus kartų atskiri jos individai pasiekė tokį išsigryninimą, kuris šiai civilizacijai dovanojo išskirtinumą ir pranašumą prieš kitas.

Gaila, bet tai kas buvo pasiekta per tūkstančius metų bus sugriauta negrįžtamai per artimiausius 200-300 metų. Beveik šimtas jau praėjo. Atkurti sveiką genetiką vėl prireiktų tūkstančių metų.

Šios merginos skaistus veidas ir žvilgsnis (Nuotrauka čia) byloja, kad jos genealogija yra švari. Tėvai, seneliai ir kiti protėviai gyveno skaistume ir šiukšlių į namus nenešė. Tikėtina, kad teisingai parinkus jai sutuoktinį, vaikai gimtų sveiki, stiprūs ir išskirtinai protingi.

Mes nežinome kaip susiklostė jos gyvenimas, bet aš žinau, kad sutikęs gatvėje skaistaus veido jaunuolį ar jaunuolę, visada pagalvoju apie jo (jos) protėvius. Jų grožis, dailumas ir protas yra ne šiaip Dievo dovana, bet jų protėvių padoraus gyvenimo rezultatas.

Gali būti, kad bus tęsinys…

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmninėje Facebook paskyroje.