infa.lt

REUTERS

Žinomas vakcinų šalininkas ir anksčiau „globalaus atšilimo“ naratyvo propaguotojas, „Microcoft“ korporacijos įkūrėjas ir daugiametis jos vadovas, Bilas Geitsas (Bill Gates) autoritetingai pareiškė savo tinklaraštyje, jog žmonijos žūtis dėl klimato kaitos – nenusimato. -https://www.gatesnotes.com/home/home-page-topic/reader/three-tough-truths-about-climate

infa.lt cituoja jo tekstą:

Yra tokia apokaliptinė klimato kaitos vizija:

Per kelis dešimtmečius katastrofiški klimato pokyčiai sunaikins civilizaciją. Įrodymai yra visur aplink mus – pakankamai pažvelgti į karščio bangas ir audras, kurias sukelia kylančios pasaulio temperatūros. Nieko nėra svarbiau už temperatūros kilimo ribojimą.

Mūsų visų laimei, šis požiūris yra klaidingas. Nors klimato kaita turės rimtų pasekmių, ypač skurdžiausių šalių gyventojams, ji nesukels žmonijos žlugimo. Artimiausioje ateityje žmonės galės gyventi ir klestėti daugelyje Žemės vietų. Emisijų prognozės sumažėjo, o tinkama politika ir investicijos bei inovacijos leis mums dar labiau sumažinti emisijas.

Deja, apokaliptinės prognozės verčia didžiąją dalį klimato kaitos naratyvo prisilaikančios bendruomenės pernelyg sutelkti dėmesį į artimiausius išmetamųjų teršalų tikslus, o tai nukreipia išteklius nuo veiksmingiausių priemonių, kurias turėtume taikyti, kad pagerintume gyvenimą šiltėjant pasauliui.

Dar nevėlu pakeisti požiūrį ir pakoreguoti klimato kaitos sprendimo strategijas. Kitą mėnesį Brazilijoje vyksiantis pasaulinis klimato viršūnių susitikimas, žinomas kaip COP30, yra puiki vieta pradėti, ypač todėl, kad susitikimo braziliškieji lyderiai prisitaikymą prie klimato ir žmogaus vystymąsi įtraukė į prioritetinius darbotvarkės klausimus.

Tai yra proga vėl sutelkti dėmesį į rodiklį, kuris turėtų būti dar svarbesnis nei išmetamųjų teršalų kiekis ir temperatūros pokyčiai: gyvenimo kokybės gerinimas. Mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti kančių prevencija, ypač tiems, kurie gyvena sunkiausiomis sąlygomis pasaulio skurdžiausiose šalyse.

Nors klimato kaita labiausiai pakenks vargingai gyvenantiems žmonėms, didžiajai jų daugumai tai nebus vienintelė ar net didžiausia grėsmė jų gyvenimui ir gerovei. Didžiausios problemos yra skurdas ir ligos, kaip visada buvo. Suprasdami tai, galėsime sutelkti savo ribotus išteklius į priemones, kurios turės didžiausią poveikį labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

Žinau, kad kai kurie klimato aktyvistai nesutiks su manimi, vadins mane veidmainiu dėl mano anglies pėdsako (kurį visiškai kompensuoju teisėtais anglies kreditais) arba laikys tai gudriu būdu įtikinti, kad neturėtume rimtai vertinti klimato kaitos.

Norėčiau aiškiai pasakyti: klimato kaita yra labai svarbi problema. Ji turi būti sprendžiama kartu su kitomis problemomis, pavyzdžiui, maliarija ir nepakankama mityba. Kiekvienas dešimtadalis laipsnio, kurį pavyksta išvengti, yra labai naudingas, nes stabilus klimatas palengvina žmonių gyvenimo sąlygų gerinimą.

Jau daugiau nei 20 metų studijuoju klimato atšilimą ir investuoju milijardus į inovacijas, skirtas jam mažinti. Bendradarbiauju su mokslininkais ir novatoriais, kurie yra pasiryžę užkirsti kelią klimato katastrofai ir padaryti pigią, patikimą švarią energiją prieinamą visiems.

Prieš dešimt metų kai kurie iš jų prisijungė prie manęs kuriant „Breakthrough Energy“ – investicinę platformą, kurios vienintelis tikslas yra paspartinti švarios energijos inovacijas ir diegimą.

Iki šiol esame parėmę daugiau nei 150 įmonių, iš kurių daugelis išaugo į didelius verslus. Padedame kurti augančią ekosistemą, kurią sudaro tūkstančiai novatorių, dirbančių visais šio klausimo aspektais.

Mano požiūrį į klimato kaitą taip pat formuoja mano 25 metų darbo Gateso fonde patirtis. Fondo pagrindinis prioritetas yra sveikata ir vystymasis skurdžiose šalyse, todėl klimato klausimus mes sprendžiame daugiausia atsižvelgdami į šį aspektą.

Tai paskatino mus finansuoti daug klimato kaitai pritaikytų inovacijų, ypač žemės ūkio srityje, vietovėse, kuriose ekstremalios oro sąlygos daro didžiausią žalą.

COP30 vyksta tuo metu, kai ypač svarbu gauti didžiausią naudą iš kiekvieno dolerio, išleisto padėti vargingiausiems. Pinigų, skirtų jiems padėti, fondas, kuris jau ir taip sudarė mažiau nei 1% turtingų šalių biudžetų, mažėja, nes turtingos šalys mažina pagalbos biudžetus, o mažas pajamas gaunančios šalys yra prislėgtos skolų.

Netgi tokios patikrintos priemonės kaip gyvybiškai svarbių vakcinų tiekimas visiems pasaulio vaikams nėra pilnai finansuojamos. Gavi (vakcinų aljansas) per ateinančius penkerius metus turės 25% mažiau lėšų nei per pastaruosius penkerius metus. Turime kruopščiai ir skaičiais pagrįstai apgalvoti, kaip geriausiai panaudoti turimą laiką ir pinigus.

Todėl raginu visus COP30 dalyvius užduoti sau klausimą: kaip užtikrinti, kad pagalbos išlaidos turėtų didžiausią įmanomą poveikį labiausiai pažeidžiamiems žmonėms?

Ar klimato klausimams skirti pinigai yra leidžiami tinkamoms reikmėms?

Manau, kad atsakymas yra neigiamas.