infa.lt

Foto: Jean-Francois Badias/AP

ES valstybės narės priešinasi Europos Komisijos pasiūlymui panaikinti visišką draudimą naudoti tam tikruose kosmetikos gaminiuose vėžį sukeliančias chemines medžiagas, praneša „Politico“ leidinys.

ES Tarybos pasiūlymas, kuris dar gali būti keičiamas, yra atnaujinta anksčiau POLITICO paskelbto projekto versija.

Siekdama supaprastinti taisykles, Komisija nori sušvelninti taisykles dėl kancerogeninių, mutageninių ir reprodukcijai nuodingų (CMR) medžiagų, panaikindama automatinį draudimą naudoti kosmetikos gaminius, kurie nėra skirti vartoti per burną.

Idėja yra ta, kad kosmetikos gaminiai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, kelia mažesnę riziką, jei jie nėra įkvėpiami ar nuryjami. Tai buvo viena iš labiausiai prieštaringų priemonių Komisijos liepos mėnesį paskelbtame cheminių medžiagų omnibus projekte.

Savo naujausioje pozicijos projekte dėl įstatymo projekto, datuotame spalio 27 d., ES Tarybos darbo grupė supaprastinimo klausimais atmeta Komisijos stumiamą išimtį ir siūlo, kad medžiagos „vis dar būtų draudžiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 15 straipsnį“.

Tai reikštų, kad visos CMR medžiagos ir toliau būtų automatiškai draudžiamos kosmetikos gaminiuose, neatsižvelgiant į tai, ar pavojus kyla dėl nurijimo, įkvėpimo ar sąlyčio su oda.

Tačiau Komisijos Vartotojų saugos mokslinis komitetas (SCCS) vis dar galėtų suteikti išimtis kiekvienu konkrečiu atveju.

Tai yra priešinga Europos Komisijos siūlymui, pagal kurį bazinis scenarijus nevalgomiesiems produktams būtų taikomos išimtys pilnam draudimui, tačiau SCCS vis tiek galėtų uždrausti tam tikras CMR medžiagas kiekvienu konkrečiu atveju.

Taryba, atstovaujanti 27 ES valstybių narių vyriausybėms, teigia, kad SCCS savo vertinimuose turėtų „ypač daug dėmesio skirti medžiagos naudojimui produktų grupėse, kurias galima nuryti ar įkvėpti“, nurodydama tokius pavyzdžius kaip dantų pastos, lūpų priežiūros produktai, pudros ir purškalai.

infa.lt: akivaizdu, kad Europos Komisja šiuo atveju atstovauja gamintojų lobistinėms pastangoms, o ne ES gyventojų sveikatai. Ir tai eilinį kartą patvirtina tezę, kad „darbo jėgos“ gerovė nėra pagrindinis EK interesas.