infa.lt

„Ateities pėstininkas” stovi šalia ginklų gamintojo „Rheinmetall” pagrindinio kovinio tanko „Panther KF51” per ekskursiją po „Rheinmetall” gamyklą Unterlüß mieste. 2022-07 Berliner Zeitung foto

Vokietijos kanclelirs Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) gegužės mėnesį garsiai pasakė nutylimą iki tol dalį: Vokietija ketina paversti Bundesverą „stipriausia įprastine armija Europoje“, pažadėdamas suteikti jai „visus reikalingus finansinius išteklius“, praneša „Politico“ leidinys.

Po penkių mėnesių Vokietijos kancleris, remiantis naujais vidiniais vyriausybės dokumentais, su kuriais susipažino „POLITICO“, siekia pridėti ir techninę įrangą prie šio tikslo.

Išsamiame 39 puslapių sąraše numatyta 377 mlrd. eurų vertės norimų pirkimų sausumos, oro, jūros, kosmoso ir kibernetinės erdvės srityse. Dokumente pateikiama ginklų pirkimų planavimo apžvalga, kuri bus išdėstyta Vokietijos kariuomenės 2026 m. biudžete, tačiau daugelis jų yra ilgalaikiai pirkimai, kuriems nėra aiškaus laiko konkretumo.

Apskritai tai yra išsamus Vokietijos ilgai lauktos gynybos pertvarkos planas, tvirtai pagrįstas vidaus pramone.

Politiniu požiūriu laikas sutampa su Merzo perėjimu prie naujo finansavimo modelio. Nuo pavasario Berlynas ėmėsi veiksmų, kad gynyba būtų atskirta nuo Vokietijos konstitucinio skolos stabdžio, leisdamas ilgalaikes išlaidas, viršijančias beveik išeikvotą 100 mlrd. eurų specialųjį fondą, įsteigtą buvusio kanclerio Olafo Scholzo kadencijos metu.

Sąraše esantys elementai galiausiai bus pateikti mažesnėmis dalimis, kai bus pakankamai subrendę, kad būtų galima balsuoti parlamento biudžeto komitete. Visiems pirkimams, kurių vertė viršija 25 mln. eurų, reikalingas komiteto pritarimas.

Šimtai milijardų

Dokumentuose nurodoma, kad Bundesveras per kitų metų biudžeto ciklą nori pradėti apie 320 naujų ginklų ir įrangos projektų. Iš jų 178 jau turi rangovą. Likę projektai lieka „vis dar atviri“, o tai rodo, kad didelė dalis Bundesvero modernizavimo plano vis dar yra rengiama.

Vokietijos įmonės dominuoja atpažįstamuose konkursuose, turėdamos apie 160 projektų, kurių vertė apie 182 mlrd. eurų, susijusių su vietinėmis įmonėmis.

„Rheinmetall“ yra neabejotinai didžiausia laimėtoja. Diuseldorfe įsikūrusi grupė ir jos dukterinės įmonės yra įtrauktos į 53 atskiras planavimo eilutes, kurių vertė viršija 88 mlrd. eurų.

Apie 32 mlrd. eurų būtų skirta tiesiogiai „Rheinmetall“, o dar 56 mlrd. eurų – dukterinėms ir bendroms įmonėms, tokioms kaip kovos mašinų „Puma“ ir „Boxer“ programos, vykdomos kartu su KNDS.

Dokumente numatyta, kad iki 2035 m. bus pristatytos iš viso 687 „Puma“ mašinos, įskaitant 662 kovines versijas ir 25 vairavimo mokymo transporto priemones.

Oro gynybos srityje Bundesveras siekia įsigyti 561 trumpojo nuotolio „Skyranger 30“ bokštelių sistemų, skirtų kovai su dronais ir trumpojo nuotolio apsaugai – šią programą pilnai vadovauja „Rheinmetall“. Kartu su ja tiekiamos milijoninės granatos ir šautuvų sviediniai.

„Diehl Defence“ tampa antruoju pagrindiniu Bundesvero pramonės lyderiu po „Rheinmetall“. Bavarijos raketų gamintojas minimas 21 pirkimų linijoje, kurių vertė siekia 17,3 mlrd. eurų.

Didžiausia dalis gaunama iš IRIS-T šeimos, kuri turėtų tapti būsimos Vokietijos oro gynybos architektūros pagrindu. Remiantis dokumentu, Bundesveras siekia įsigyti 14 pilnų IRIS-T SLM sistemų, kurių vertė siekia 3,18 mlrd. eurų, 396 IRIS-T SLM raketas už maždaug 694 mln. eurų ir dar 300 IRIS-T LFK trumpojo nuotolio raketų, kurių vertė siekia 300 mln. eurų.

Vien šių linijų vertė siekia apie 4,2 mlrd. eurų, todėl IRIS-T yra viena iš svarbiausių Bundesvero oro gynybos programų.

Dronai taip pat populiarėja karinių pageidavimų sąraše.

Kalbant apie aukštesnius planus, Bundesveras nori išplėsti savo ginkluotą „Heron TP“ parką, valdomą kartu su Izraelio IAI, ir įsigyti naujos amunicijos už maždaug 100 mln. eurų.

Po to seka dvylika naujų taktinių dronų „LUNA NG“ už maždaug 1,6 mlrd. eurų. Kariniam jūrų laivynui plane numatyti keturi uMAWS jūrų dronai, kurių vertė siekia apie 675 mln. eurų, įskaitant atsargines dalis, mokymą ir priežiūrą.

Keletas brangiausių naujų Bundesvero projektų vykdomi ne sausumoje, jūroje ar ore, o orbitoje. Sąraše yra daugiau nei 14 mlrd. eurų vertės palydovų programų, kuriose raginama kurti naujus geostacionarius ryšio palydovus, atnaujinti antžemines valdymo stotis ir, ambicingiausia, sukurti žemos Žemės orbitos palydovų spiečių, kurio vertė siekia 9,5 mlrd. eurų, kad būtų užtikrintas nuolatinis, trikdžiams atsparus ryšys kariams ir vadovavimo postams.

Šis siekis atitinka gynybos ministro Boriso Pistoriaus 35 mlrd. eurų vertės planą, skirtą sustiprinti Vokietijos „kosmoso saugumą“.

Pinigų laikymas namuose

Vienas politiškai įtempčiausių Bundesvero planų – galimas 15 „Lockheed Martin“ naikintuvų „F-35“ papildymas, kurių vertė pagal JAV užsienio karinių pardavimų sistemą siekia apie 2,5 mlrd. eurų.

Tai išsaugotų Vokietijos dalijimosi branduoliniu ginklu vaidmenį, tačiau kartu išlaikytų priklausomybę nuo Amerikos priežiūros, programinės įrangos ir prieigos prie misijų duomenų.

Tai taip pat galėtų reikšti tolesnį Vokietijos suartėjimą su JAV dėl amerikietiškos ginkluotės, kurios ji negali pakeisti, kaip tik didėjant politinei įtampai dėl Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos šeštosios kartos naikintuvo „Future Combat Air System“.

Ta pati JAV sistema taikoma ir kituose svarbiuose projektuose.

Bundesveras planuoja įsigyti 400 „Tomahawk Block Vb“ sparnuotųjų raketų už maždaug 1,15 mlrd. eurų, taip pat tris „Lockheed Martin Typhon“ paleidimo įrenginius, kurių vertė siekia 220 mln. eurų – šis derinys suteiktų Vokietijai 2000 kilometrų smūgio atstumą.

Laivyno laikinasis jūrų patruliavimo orlaivių planas, kurio vertė siekia 1,8 mlrd. eurų už keturis „Boeing P-8A Poseidon“ orlaivius, taip pat yra įtrauktas į užsienio karinių pirkimų planą.

Visos trys sritys sieja Berlyno būsimus smūgių ir stebėjimo pajėgumus su JAV eksporto ir palaikymo kontrole.

Bundesvero vidaus planavime aiškiai matyti apie 25 su užsieniu susiję projektai, kurių vertė siekia maždaug 14 mlrd. eurų – tai sudaro mažiau nei 5 procentus visų prašomų 377 mlrd. eurų išlaidų.

Vis dėlto, jie sudaro beveik visus Vokietijos strateginius, su branduoliniais ginklais susijusius ir tolimojo nuotolio pajėgumus – nuo ​​branduoliniams ginklams sertifikuotų orlaivių iki tolimojo smūgio ir jūrų stebėjimo sistemų.

Iš kitos pusės, beveik pusė sąrašo yra susijusi su Vokietijos pramone, apimančia šarvuočius, jutiklius ir šaudmenų linijas. Finansiniu požiūriu dominuoja vietinės įmonės; tačiau strateginiu – kelios užsienio sistemos apibrėžia jautriausius šalies karinius vaidmenis, reziumuoja „Politico“.